Atnaujinti namai keičia ne tik savo, bet ir miesto veidą
Naują puošnų rūbą „apsivilkęs“ namas, kaip ir žmogus – patrauklesnis, gražesnis ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Kalbant apie miesto veidą, bendras renovuotų namų vaizdas jį pakeičia neatpažįstamai. Renovuotuose namuose tampa patogiau ir maloniau gyventi. Taigi, į renovacijos tikslą reikėtų žiūrėti kompleksiškai – patogumo, naudos ir vientisumo požiūriu.
Kaip ir visoje Lietuvoje, daugiabučių namų renovacija Prienų rajono savivaldybėje įsibėgėjo. Šiuo metu valstybinei komisijai priduota 13 daugiabučių gyvenamųjų namų. Planuojama iki 2016 m. liepos mėnesio priduoti dar 7 namus. Šiems metams įvykdyti dviejų daugiabučių namų – Vytauto g. 20 ir Statybininkų g. 11 – rangos darbų viešieji pirkimai. Iš viso renovuota arba renovuojama 22 daugiabučiai gyvenamieji namai, investiciniams projektams pritarė dar 15 daugiabučių namų būstų savininkų.
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) pradžia
2013 m. pradžioje LR Aplinkos ministerijos iniciatyva buvo sukurta daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa. Į ją galėjo būti įtraukti visi daugiabučiai namai, pastatyti iki 1993 m. Pirmiesiems buvo sudarytos ir geresnės programos įgyvendinimo sąlygos.
Tais pačiais metais Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta Energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programa, o jos įgyvendinimo administratoriumi paskirtas UAB „Prienų butų ūkis“.
Nuo programos įgyvendinimo pradžios I etapo metu buvo atrinkti 16 daugiabučių namų, kurie suvartoja daugiausiai šiluminės energijos, pradėta modernizuoti 14 daugiabučių. II etapo metu buvo atrinkti 32 daugiabučiai namai, pradėti tik 6 daugiabučių modernizavimo darbai.
Pasak UAB „Prienų butų ūkis“ direktoriaus Algio Valatkos, tam turėjo įtakos įvairi neigiama agitacija. Nuo 2013 m. iki 2015 m. pabaigos, vykdant daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, buvo parengti 48 investicijų planai, tačiau įvykdyta tik 13 atnaujinimo (modernizavimo) projektų.
Vis daugiau gyventojų apsisprendžia atnaujinti būstą
Nors šiuo metu valstybės parama statybos darbams sumažėjo iki 35 proc., vis daugiau gyventojų apsisprendžia atnaujinti būstą. Žinoma, tai lėmė ir valstybės įstatymas, reglamentuojantis kompensacijų už šilumą ir karštą vandenį teikimo tvarką.
Vyriausybės sprendimu iki šių metų pabaigos vykdantiems namo renovaciją daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams už techninę priežiūrą ir projekto administravimą dar nereikės patiems nieko primokėti. Pasak A. Valatkos, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje renovuojama labai daug namų, kyla nemažai finansavimo ir kitų problemų, todėl siekiama nesutrikdyti jau įsisiūbavusio proceso, tikimasi, kad toks sprendimas galios ir ilgiau.
UAB „Prienų butų ūkis“, kviesdamas dialogui daugiabučių namų gyventojus, kurie anksčiau buvo prieš renovaciją, paruošė atmintinių, papildomos informacijos apie renovacijos naudą, jos metu kylančias problemas ir jų sprendimo būdus. Pakartotinių susirinkimų metu renovacijai pritarė dar į I etapą įtrauktas, bet renovacijai nepritaręs vienintelis daugiabutis Stadiono g. 8.
Žinoma, yra ir kategoriškai atsisakančių dalyvauti daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo programoje, todėl šiuo metu dar tęsiamas balsavimas raštu. „Jeigu I ir II etapuose renovacijai atrinktų daugiabučių namų gyventojai vis dėlto persigalvotų (kiekvienas turime teisę svarstyti) ir pareikštų norą renovuoti namą, gali kreiptis į mus ir mes organizuosime pakartotinį susirinkimą“, – pabrėžė Prienų butų ūkio direktorius A. Valatka.
Tie daugiabučiai namai, kurių gyventojai priėmė sprendimą renovuoti namus, Prienų butų ūkis teikia sprendimą Šiaulių bankui dėl namo rangos darbų kreditavimo. Tiesa, kaip pabrėžė A. Valatka, kol kas stringa kreditavimo procesas visoje Lietuvoje, ieškoma naujų finansavimo fondų, tačiau, jo žiniomis, ši problema greitu laiku turėtų būti išspręsta.
Konkurencija tarp statybinių organizacijų
„Kadangi renovacijos procesas visoje Lietuvoje įgavęs didelį pagreitį, vyksta didelė konkurencija tarp statybinių organizacijų: kartais į vieno namo atnaujinimo projektą pretenduoja iki 15 rangovų. Visi viešieji pirkimai vykdomi skaidriai – per Centrinę perkančiąją organizaciją. Mūsų giliu įsitikinimu, geriausiai yra tada, kai rangos darbai perkami kartu su projektavimo darbais. Kitų rajonų praktika parodė, kad projektų pirkimas ir jų įgyvendinimas kai kuriais atvejais praktiškai neįmanomas, įvykus klaidai ar iškilus problemai: būna sunku prisikviesti projekto autorius ištaisyti projektines klaidas, neatitikimus ar pastebėjimus. Šiuo atveju viskas vyktų paprastai ir, įvykus klaidai, ją galima būtų operatyviai ištaisyti. Dar galima pridurti, kad vykdydami pirmą viešąjį pirkimą (tai nurodyta ir susirinkimų su gyventojais protokoluose) mes nurodome, pavyzdžiui, 20 proc. mažesnę sumą rangos darbams, negu nurodyta investiciniame plane. Jeigu niekas darbų nenuperka, ji šiek tiek padidinama, tačiau tikimės ir siekiame palankesnio varianto“, – pasakojo Prienų butų ūkio direktorius A. Valatka.
Savaime priartėta prie kvartalinės renovacijos
Dauguma atnaujintų (modernizuotų) namų yra Prienų miesto centre tarp Laisvės a., J. Brundzos ir Vytauto gatvių. „Lietuvoje kalbama apie kvartalinę renovaciją, bet taip istoriškai susiklostė – ir mums tai labai džiugu, kad daugiabučių namų atnaujinimą tarp Vytauto ir J. Brundzos gatvių galima pavadinti kvartaline renovacija: rekonstruotos abi gatvės, pašalinti seni, ligoti medžiai, kurie gadino namų fasadus ar laiptus, pasodinti nauji, miestui pritaikyti medžiai. Prienų r. savivaldybės, seniūnijos ir mūsų įmonės pastangomis šiais metais dar planuojama pagal galimybes sutvarkyti vidinius kiemus, atnaujinti aplinką, kad gyventojams būtų ir patogu, ir gražu gyventi. Bendrovės tikslas ir toliau atnaujintuose (modernizuotuose) namuose kartu su butų ir kitų patalpų savininkais atnaujinti laiptines. Kaip pavyzdį galima paminėti keletą daugiabučių namų laiptinių Balbieriškyje, Birštono savivaldybėje, Prienuose. Prioritetas – anksčiausiai renovuoti namai. Šie darbai vykdomi ar bus vykdomi iš gyventojų Prienų butų ūkiui mokamų mokesčių“, – pasakojo A. Valatka.
Įmonės direktoriaus patikinimu, atlikus namo renovaciją, projekto administratorius analizuoja, kaip pasikeitė šilumos suvartojimas daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Anot jo, kompleksiškai atnaujinus daugiabutį namą, sutaupoma 40–70 proc. šilumos energijos, taip sumažinamos šildymo išlaidos. Visi butai gauna tolygią šilumą ir turi galimybę patys reguliuoti patalpų temperatūrą. Tie gyventojai, kurie neturi teisės į šildymo kompensaciją, sutaupo lėšų banko paskolai padengti dalinai ir vasaros metu. Sakoma „dalinai“ dėl to, kad mokesčio už šilumą prieš renovaciją ir po renovacijos skirtumas nebūtinai padengs banko paskolą. Kiekvienoje savivaldybėje šis skirtumas priklauso nuo įvairių faktorių. Vienas iš jų ir bene pagrindinis – šilumos kaina.
„Į renovacijos tikslą reikia žiūrėti kompleksiškai. Į tai įeina techniniai parametrai, šilumos suvartojimas ir aplinkos sutvarkymas bei vientisumas. Renovuotų namų gyventojai laimi ir tuo, kad nereikia sudaryti ūkinių finansinių planų daugumos namo konstrukcijoms atnaujinti, todėl gyventojams reikės mokėti tik minimalų mokestį, skirtą vidaus inžinieriniams tinklams tvarkyti. Tuo tarpu senstantiems, yrantiems nerenovuotiems namams prižiūrėti reikia daugiau investicijų, todėl atitinkamai ir tų namų būstų savininkams mokesčiai, kaupiami namo priežiūrai, bus didesni. Šią tvarką reglamentuoja praeitų metų gegužės mėn. Vyriausybės nutarimas bei galiojantys LR Civilinio proceso kodekso straipsnių pakeitimai“, – akcentavo A. Valatka.
Darbų atlikimo ir kokybės valdymas
Pradėjus šalyje įgyvendinti daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (renovacijos) programą, galima buvo girdėti daug nusiskundimų dėl prastos darbų kokybės, kitaip tariant, statybininkų palikto broko. Šiandien situacija, kalbama, pasikeitusi.
Nors prieš renovacijos projektą UAB „Prienų butų ūkis“ daug investavo į darbuotojų mokymus, kursus, teorija nuo praktikos, kaip pabrėžė A. Valatka, labai skiriasi. Per keletą metų įgyta daugiau praktinės patirties, kuri leidžia konsultuoti kitų rajonų administratorius, besikreipiančius patarimo ar pagalbos, tačiau vis tiek tai vienur, tai kitur pasigirsta neigiamų atsiliepimų apie darbo kokybę ar klaidą, kurios galima buvo išvengti, jeigu… „Pabrėžiu, kad šiame procese – nuo investicinio plano rengimo iki statybos užbaigimo – turi kuo aktyviau dalyvauti namo, būsto savininkai. Yra projekto administratoriai, rangovai, techniniai prižiūrėtojai, daug kontroliuojančių institucijų (Darbo, Statybos inspekcijos, BETA), į kuriuos galima kreiptis, jeigu padaryta grubių klaidų ir jos neištaisomos. Tačiau, kaip parodė patirtis, nors darbus vykdo tas pats rangovas, bet kuo didesnis gyventojų ir visų proceso dalyvių bendravimas, tuo geresnis rezultatas pasiekiamas. Projekto teisiniai reikalavimai, statybos techniniai reglamentai – atrodo, viskas aišku, kaip reikia namo renovacijos projektą įgyvendinti, bet yra žmogiškieji veiksniai, kurie lemia galutinį rezultatą, – pabrėžė A. Valatka, neslėpdamas, kad kokybės tam tikrais atvejais dar trūksta. – Pagrindinis kokybės kalvis yra techninis darbų prižiūrėtojas. Šiek tiek nusivylimą kelia kai kurių techninių prižiūrėtojų atsakomybė, supratimas, kad renovuoja ne kažką, o daugiabutį namą, kuriame gyvena daug gyventojų, imančių paskolas būsto atnaujinimui“, – teigė įmonės vadovas.
Nežiūrint į tai, kad techninis prižiūrėtojas statybos objekte turėtų apsilankyti du kartus per savaitę, Butų ūkio vadovai patys nuolat stebi, kontroliuoja, kaip vykdomi darbai, dalyvauja pasitarimuose su statybininkais, techniniais prižiūrėtojais. Į kiekvieną butą, savaime suprantama, neužeisi, gyventojo nepaklausi, ar jam viskas tinka, bet į organizuojamus pasitarimus kiekvienas gali ateiti, jeigu tik pageidauja ir turi pastabų. „Dirbame iš patirties, stengiamės išvengti klaidų. Žinoma, atsiranda nenumatytų klaidų, bet džiaugiamės, kad nekartojamos senos klaidos“, – sakė A. Valatka, kviesdamas gyventojus kilus bet kokiam įtarimui dėl darbo kokybės ir nesusikalbėjus su statybos darbų atlikėjais skambinti Butų ūkiui, o jeigu ten nesurastų pagalbos – į bet kurią kontroliuojančią instituciją.
Įmonės direktorius taip pat paaiškino, kad, ruošiant pridavimui atliktus darbus, butų savininkų pašto dėžutėse išplatinami informaciniai pranešimai. Tuo metu gyventojai dar gali pareikšti pretenzijas, kad jas galima būtų spėti ištaisyti. „Namas tol nepriduodamas, kol nėra kiekvieno buto pasirašyto rašto, kad savininkas neturi pretenzijų dėl atliktų darbų. Tačiau gyventojams neturi būti daromas joks spaudimas pasirašyti. To mes netoleruojame“, – teigė Butų ūkio vadovas.
Atnaujinti namai keičia ne tik savo, bet ir aplinkos, miesto veidą
Todėl labai svarbu visuma: balkonų įstiklinimo būdai, namo spalva, dar geriau – kelių spalvų parinkimas, jų dermė tarpusavyje, su kitais namais ir aplinka. Miestelėnų pastebėjimu, kai kurie renovuoti namai, ypač suderinus kelias spalvas, tikrai atrodo neblogai, žaismingai, bet yra ir tokių, kurių spalva niūroka, blanki, liūdina. Galima manyti, kad tokios spalvos pasirinktos, norint jas priderinti prie jau renovuotų namų, išlaikyti architektūrinį vientisumą.
Paklausus, kokią įtaką parenkant namo spalvinę gamą, balkonų konstrukcijas ir įstiklinimą turi projekto administratorius ar gyventojai, Prienų butų ūkio direktorius atsakė: „Niekas negali priekaištauti, kad namo spalvą parinko projekto administratorius ar statybininkai, nors tokių priekaištų girdime. Visus spalvinius sprendimus projektuotojai derina su rajono architektu, kadangi jis išduoda specialiuosius architektūrinius reikalavimus. Mes susirinkimo metu gyventojams rodome skaidres, kaip namas vizualiai atrodys po renovacijos. Gyventojai išsako savo nuomonę. Jeigu netinka spalva, pasiūlome kreiptis į rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrių. Kaip pavyzdys paminėtas Statybininkų g. 11 namas. Šio namo renovacijos projekto vadovas gyventojams pateikė 7 spalvinius pastato įvairių detalių sprendimus, iš kurių buvo atrinktas vienas. Panašiai ir su balkonų konstrukcijomis, kurios turi atitikti nurodytus reikalavimus. Dauguma balkonų stiklinami varstomomis konstrukcijomis, o ne slankiojamomis. Bet kyla klausimų dėl pertvarų, dėl atidarymo būdo, tenka įrodinėti, kodėl atitvarų aukštis būtent toks, o ne kitoks.“
Nepaisant tam tikrų nesklandumų, kurie sutelktomis pastangomis ir su geranorišku nusiteikimu gali būti ištaisomi, renovacija Prienuose tikrai vyksta, ir gana sėkmingai. Laukiame ir tolimesnių modernizavimo etapų.
Pasak LR Aplinkos ministerijos viceministrės Daivos Matonienės, daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimas (renovacija) plėtojamas be sustojimo. Nors, III etapas dar neprasidėjo, ministerijos planuose – jau ir IV, ir V etapai. Šiuo metu Lietuvos mastu jau renovuoti 856 daugiabučiai namai, dar 1000 – laukia modernizavimo darbų. Pasak viceministrės, daugiabučių namų renovacija vyksta pagal numatytus planus. Kiekvienais metais prie renovacijos prisijungia ir įvairios finansavimo programos bei fondai. Visgi, bendrijos ir gyventojai, norintys modernizuoti savo daugiabučius, turėtų suskubti. Nors 40 proc. siekiančio valstybinio finansavimo laikotarpis paraiškoms yra pratęstas iki 2016 m. gruodžio 31 d., įžengus į 2017 m. daugiabučių pastatų renovacija valstybės lėšomis bus finansuojama tik 35 proc. Peržengus 2020 m. slenkstį – valstybė renovacijos išlaidų gyventojams apskritai nekompensuos.
Na, o tuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, kuriuose esančių butų ir kitų patalpų savininkai tvirtai nusprendę nedalyvauti atnaujinimo (modernizavimo) programoje, taip pat vykdomi tam tikri atnaujinimo darbai: keičiamos laiptinių durys, laiptinių langai, pašto dėžutės.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
