Modelis, kuris padeda sunkumų turintiems vaikams „neiškristi“ iš švietimo sistemos

Septyniose Lietuvos mokyklose įsteigtos klasės, kuriose mokoma pagal naują mokymosi būdą – produktyvųjį mokymąsi. Švietimo ir mokslo ministerijoje vyko susitikimas su šį mokymąsi diegiančių mokyklų komandomis, aptarta produktyviojo mokymosi diegimo situacija. Renginyje mokiniai, mokytojai, praktinio mokymosi vietų vadovai pasakojo, kaip jiems sekasi diegti šį alternatyviojo ugdymo modelį.

Produktyvusis mokymasis – tai alternatyviojo ugdymo modelis, padedantis motyvacijos mokytis stokojantiems paaugliams išlikti mokykloje ir padidinti jų mokymosi pasirinkimo galimybes. Jis diegiamas pagrindinio ugdymo programą vykdančiose mokyklose. Tai mokymosi alternatyva devintokams ir dešimtokams, nusprendusiems išbandyti kitokį pagrindinio išsilavinimo įgijimo būdą: tris dienas mokytis mokykloje, o likusias – praktinio mokymosi vietose. Tai gali būti parduotuvė, kultūros centras, vaikų darželis, vaistinė ir pan. Pasak renginyje dalyvavusių mokytojų, mokyklų vadovų, toks mokymasis, kai teorinės žinios susiejamos su gyvenimu, labai reikalingas sunkumų turintiems mokiniams.                                

Mokiniai ir mokytojai pabrėžė ypatingą glaudaus mokinių ir mokytojų ryšio svarbą. Vaikams, kurie turi įvairių elgesio ar socialinių problemų ir dėl to linkę nelankyti mokyklos, šis mokymosi modelis ypač patrauklus. Renginyje dalyvavęs mokinys pasakojo, kad produktyviojo mokymosi klasėje jam patinka, nes mokslas vyksta tik tris dienas, o kitos dienos – praktika. Baigęs 10 klasių šis paauglys žada toliau mokytis profesinėje mokykloje. Kita mokinė produktyviojo mokymosi klasę pasirinko norėdama suprasti, kokios profesijos ateityje norėtų mokytis. Tiek mokytojai, tiek mokiniai akcentavo, kad šiose klasėse žymiai padidėjo mokymosi motyvacija, pagerėjo mokymosi rezultatai. Dalis mokinių, išlaikę Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, toliau pasirinko profesinę mokyklą, kiti – mokslą 11 kl. 

Pagal produktyviojo mokymosi modelį mokoma klasėse Telšių suaugusiųjų mokykloje, Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre, Ukmergės r. Siesikų gimnazijoje, Ukmergės Užupio pagrindinėje mokykloje, Jonavos jaunimo mokykloje, Kauno Aleksandro Stulginskio mokykloje-daugiafunkciame centre, Prienų „Revuonos“ pagrindinėje mokykloje.

Teoriją susieja su praktika

Su Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos komanda – direktore Ilona Balčiukyniene, direktorės pavaduotoja ugdymui Dalia Skučiene, produktyviojo mokymo mokytojomis Edita Ramanauskiene, Laima Paplauskiene, mokyklos psichologe Violeta Bendinskiene į susitikimą Švietimo ir mokslo ministerijoje vyko Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rima Zablackienė, Švietimo skyriaus vyr. specialistė Laimutė Jančiukienė, praktinio mokymosi įstaigų atstovai – VšĮ „Meninė drožyba“ direktorius Algimantas Sakalauskas, pavaduotoja Zita Kuzminskienė, individualios veiklos „Gėlės“ savininkė Rūta Bekešienė.

„Revuonos“ pagrindinės mokyklos direktorė I. Balčiukynienė pasidžiaugė sėkmingu bendradarbiavimu su mokyklos steigėju Prienų rajono savivaldybe, kuri palaikė mokyklos idėją nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įdiegti produktyviojo mokymo modulį vienoje devintoje klasėje. Jam pasiteisinus, kitais metais mokykla planuoja įsteigti dar vieną klasę. Keletas iš priežasčių, kodėl toks modelis reikalingas „Revuonos“ pagrindinėje mokykloje, – padidėjęs mokinių pamokų lankomumas, susidomėjimas ir, kas labai svarbu, sustiprėjęs mokinio ir mokytojo ryšys bei tarpusavio pasitikėjimas.

Diskusijoje dalyvavo ministrė Audronė Pitrėnienė ir viceministrės Genoveita Krasauskienė, Natalja Istomina. ŠMM bendrojo ugdymo departamento direktorė Žydronė Žukauskienė ypač domėjosi produktyviojo mokymosi idėjomis ir teoriniu pagrindimu, nagrinėtais Auksės Petruškevičiūtės daktarinėje disertacijoje bei galimybėmis įgyvendinti jas šiandieninėse šalies mokyklose.

Susitikime buvo akcentuota, kad Prienų „Revuonos“ pagrindinei mokyklai labai sklandžiai sekasi praktinio mokymo srityje. Produktyviojo mokymosi patirtį pristačiusi mokytoja E. Ramanauskienė pabrėžė, kad prieš steigiant produktyviojo mokymosi klasę buvo daug domėtasi kitų mokyklų patirtimi, praktinio mokymosi vietomis, todėl naujojo modelio diegimui buvo atsakingai pasiruošta. Kai mokymosi procesas vyksta praktinio mokymosi vietose – įstaigose, mokiniai džiaugiasi naujomis žiniomis, įgyta patirtimi, kurią, tikimasi, jie galės pritaikyti rinkdamiesi profesiją ar tolimesnį gyvenimo kelią.

Socialiniai partneriai R. Bekešienė ir A. Sakalauskas, kaip ir kiti susitikime dalyvavę darbdavių atstovai, pas kuriuos praktinio mokymosi vietą išsirenka mokiniai, pastebėjo, kad šis mokymasis daro teigiamą įtaką paauglių elgesiui, jų savivertei. Jie laisviau bendrauja, labiau pasitiki savimi. A. Sakalauskas pasidžiaugė, kad mokykla tampa atviresnė, leidžia mokiniams praktiškai pritaikyti savo žinias, jie ateina jau su parengtomis užduotimis. „Šis procesas reikalingas, ateityje gal net daugiau jaunimo reikėtų skatinti dar nuo ankstesnio amžiaus dalyvauti kūrybiniame darbiniame procese, mokytis darbinių įgūdžių“, – pabrėžė „Meninės drožybos“ vadovas.

Susitikime su Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais buvo akcentuota, kad jau šiandien būtina spręsti produktyvųjį mokymąsi diegiančių mokyklų tinklo plėtros klausimą. Tiek mokiniai, tiek mokytojai teigia, kad šis mokymasis pasiteisina, kad tai yra tikslinga pagalba vaikams. Diskusijoje skambėjo pasvarstymai, jog norint spręsti tinklo plėtros klausimą, sulaukus pritarimo iš ministerijos, reikėtų parengti ir naujus teisinius dokumentus, reglamentuojančius pareigybių, kvalifikacijos klausimus, finansavimą, metodikos parengimą, kitas rekomendacijas.

Produktyviojo mokymosi idėja plėtojama remiantis ir tarptautine patirtimi, bendradarbiaujant su Europos produktyviojo mokymosi institutu Vokietijoje.
Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, anksti iš švietimo sistemos „iškrenta“ nedaug mokinių: anksti paliekančių švietimo sistemą vidurkis yra mažesnis negu ES šalių vidurkis. Lietuvoje jis sudaro maždaug 6,5 proc. ES šalių vidurkis – 12,8 proc. Naujoje Valstybinėje švietimo 2013–2022 m. strategijoje numatyta iškrentančiųjų dalį dar labiau sumažinti.

Roma Sinkevičiūtė

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su ŠMM Komunikacijos skyriumi