Atminties laužai Jiezno gimnazijoje
Laikas bėga, nugrimzta į užmarštį kraupūs vaizdai, apgyja dvasinės ir fizinės žaizdos, tačiau kiekvienas sausio 13-osios rytas Lietuvos žmonėms vėl primena 1991-ųjų Kruvinąjį sekmadienį.
Šiemet direktoriaus P. Veterio, istorijos mokytojų N. Aleškevičienės ir S. Žalio sausio 13 –ąją priminė ne tik tradicinis žvakučių uždegimas mokyklos languose. Šalia mokyklos Jaunųjų Šaulių būrelio narių rankose šviečiantys fakelai ir jų uždegti atminties laužai subūrė ne tik mūsų gimnazijos bendruomenę susikaupimo valandėlei. Fakelų ir laužų šviesa, o gal smalsumas tarsi privėtė gatve einančius žmones sustoti ir pažiūrėti, kas čia vyksta.
Emocingai 2g klasės mokinės E. Acūtės atliekamos dainos ,,Raudoni vakarai“ žodžiai nepaliko nė vieno abejingo, todėl kaip dainos aidas nuoširdžiai skambėjo Lietuvos himnas, mokinių skaitomos eolės, Jiezno miesto seniūno A. Bartusevičiaus ir gimnazijos socialinės pedagogės D. Mazuronienės prisiminimai nukėlė mintimis į kruvinosios nakties įvykius. Tylos minute buvo pagerbti tie, kurie ant laisvės aukuro sudėjo savo galvas.
Susikibę už rankų, dainuodami dainą ,,Laisvė“, kurią girdint ne vienam pašiurpsta oda ir gerklėje pro santūrumo užraktą spaudžiasi ašaros, jutome bendrą širdžių plakimą, vienybę, dėkingumą. Dėkingumą už laisvę, kuri žmogui-svarbiausia. Ji išpirkta tauriausių Lietuvos žemės vaikų gyvybėmis.
Jiezno gimnazijos lietuvių k. mokytoja Z. Zencevičienė
