Karjera – tai visą gyvenimą trunkantis procesas
Žmogus kokybiškai gali dirbti tik tuomet, kai jaučia malonumą, o pasitenkinimas labiausiai priklauso nuo žmogaus sugebėjimo pasirinkti tokį darbą, kuris atitinka asmenybės poreikius ir interesus.
(S. Fukujama)
Ugdymas karjerai ir karjeros planavimas šiuolaikinėje žinių visuomenėje tampa ypač aktualus dėl vis spartėjančios darbo rinkos poreikių kaitos. Darbo rinkos kaitą sąlygoja sparti technologijų pažanga. Žmogui tampa svarbu ne tik rasti darbą, kad galėtų pragyventi, bet ir būti konkurencingam darbo rinkoje. Dėl to karjeros planavimas turi būti visą žmogaus gyvenimą besitęsiantis procesas.
Kita vertus, žmogaus profesinis pašaukimas, t. y. gabumai tam tikrai veiklai, išlieka pastovūs ir nekintantys. Vadinasi, labai svarbu jaunystėje pasirinkti tokią profesiją, kuri labiausiai atitiktų prigimtinį profesinį pašaukimą, ir pasirinkti atitinkamą įstaigą studijoms. Tokie turėtų būti jauno žmogaus karjeros plano pirmieji žingsniai. O kaip yra iš tikrųjų?
Jauni žmonės linkę rinktis mokslo įstaigą ir specialybę pagal tai, ar ji užtikrins sotesnę ateitį, nepaisant to, ar iš tikro ši specialybė paklausi darbo rinkoje ir ar ji tinkama mokiniui.
Jiezno gimnazijoje, kaip, beje, ir visoje Lietuvoje, vykdoma ugdymo karjerai veikla dar tik įsibėgėja ir atlieka daugiau informavimo apie karjeros planavimą bei pagalbos įsidarbinti funkciją. Tuo tarpu racionalus profesijos pasirinkimas ir darbo rinkos poreikius atitinkantis karjeros planas yra sėkmingos profesinės karjeros pagrindas.
Bendrojo lavinimo mokykloje dirbantiems pedagogams tenka sudėtingas moksleivių ugdymo karjerai uždavinys, nes būtent šiame lavinimosi etape įgyjami gebėjimai, lemiantys jauno žmogaus ateitį. Klasės vadovas, socialinis pedagogas, psichologas, ugdymo karjerai specialistai šiuo požiūriu yra pagrindiniai moksleivio patarėjai, geriausi pagalbininkai. Kaip padėti moksleiviams pasirengti karjerai šiuolaikiniame darbo pasaulyje? Kaip pagelbėti jiems renkantis tolesnį mokymosi ar darbinės veiklos kelią? Ką patarti jiems kuriant savo karjeros planus?
Jiezno seniūnijos seniūnas Algis Bartusevičius, buvęs Jiezno gimnazijos (tuomet Jiezno vidurinės mokyklos) auklėtinis, prisimindamas mokyklinius laikus, šiltai mini savo buvusios auklėtojos mokytojos Eugenijos Rimšienės indėlį, renkantis profesiją: „Į vieną klasės susirinkimą auklėtoja pakvietė LŽŪA studentą, kuris įdomiai ir įtaigiai pasakojo apie galimybę studijuoti šioje aukštojoje mokykloje, apie elektriko specialybę. Susidomėjau. Juolab, kad giminėje jau buvo žmonių, besidarbuojančių šioje srityje. Ir galima įvardinti trečią priežastį, kodėl pasirinkau šią mokyklą. Tuomet iš Žemės ūkio akademijos į armiją vaikinų neėmė…“ – atvirauja šiandieninis Jiezno seniūnas.
Naujųjų metų pradžioje teko bendrauti su buvusia Jiezno gimnazijos mokine, 40 laidos abituriente, dabar istorijos mokslų daktare, Lietuvos istorijos instituto moksline bendradarbe Jolita Navickaite-Sarcevičiene. Pateikiau jai keletą klausimų.
Kas Tau padėjo apsispręsti renkantis profesiją?
„Man apsispręsti labiausiai padėjo suvokimas, kad esu gabesnė humanitariniams dalykams, o ne gamtos ar tiksliesiems mokslams. Taip pat man buvo įdomus pats žmogus, jo mąstymas, elgsenos ir būsenos.“
Kas įtakojo Tavo pasirinkimą?
„Pasirinkimo neįtakojo joks asmuo – nei tėvai, nei mokytojai. Gal dėl to, kad gana anksti (nuo 8 klasės) buvau apsisprendusi dėl studijų. Ketinau studijuoti psichologiją. Tiesa, paskutinėje klasėje, likus keliems mėnesiams iki stojamųjų, paaiškėjo, kad tarp stojamųjų egzaminų yra dalykas, kurio praktiškai nesimokiau – biologija. Neišdrįsau rizikuoti, nes buvo didelis konkursas, tad pasirinkau kitą sritį, kuri man buvo įdomi – istoriją.“
Kas turėtų padėti jaunam žmogui apsispręsti, renkantis gyvenimo kelią?
„Įtaką renkantis profesiją daro labai daug kas. Ypač jei žmogus neapsisprendęs ir blaškosi. Tada lemiamas gali būti bet koks įtaigesnis žodis. Tiek tėvų įtikinėjimas, tiek mokytojų raginimas, tiek draugų pavyzdys. Netgi atsitiktinė informacija per TV ar populiariame žurnale.“
Kaip padėti jaunam žmogui renkantis profesiją, kad jis nesiblaškytų?
„Į šį klausimą atsakyti sudėtinga. Reikia kurti ištisą nuosekliai ir sistemingai veikiančią „grandinę“. Ir ne paskutinius dvejus metus, o visą mokymosi laiką.
Nepaprastai svarbu ugdyti mokinių kūrybiškumą, atskleisti kiekvieno iš jų individualumą ir gabumus – net jei tai būtų gebėjimas švariai nuvalyti klasės lentą ar mandagiai pasisveikinti. Svarbu grąžinti pagarbą amatui, kuris neretai uždirbant pragyvenimui yra daug naudingesnis už aukštosios mokyklos diplomą. Skatinti bendruomeniškumą, savo vertės suvokimą.
Reikia suteikti galimybę susipažinti su kuo daugiau profesijų betarpiškai. Kviesti į mokyklą įvairių specialistų, organizuoti išvykas, kurių tikslas – susipažinti su įvairiomis profesijomis, skatinti (mokykla turėtų tarpininkauti surasdama ar padėdama susirasti galimas tokios praktikos vietas) vyresniųjų klasių mokinius bent keletą dienų padirbėti pasirinktoje srityje (savanoriavimo principu), kad geriau suvoktų tos profesijos kasdienybę.
Mano dukrai mokantis Belgijos mokykloje, abiturientams specialiai buvo suteikiama savaitė laiko, kad jie vietoje pamokų atliktų tokią praktiką, aplankytų pasirinktas studijų vietas visoje šalyje. Mano dukra ketino studijuoti veterinariją, tai ji per tą savaitę ne tik dirbo su vietos veterinaru, bet ir spėjo apsilankyti Limožo universitete, kur yra labai aukšto lygio veterinarijos studijos, išsamiai susipažino su mokymosi sistema, reikalavimais. Tai nulėmė jos pasirinkimą.
Mokykloje dirbantys specialistai turėtų pateikti mokiniams įvairių testų, padedančių nustatyti jų polinkius ir gabumus. Klasių auklėtojai galėtų paskatinti mokinių domėjimąsi viena ar kita sritimi atsižvelgdami į jų polinkius, pomėgius, gabumus. Nežinau, ar nebūčiau pasirinkusi kito kelio, jei kuri nors iš tuometinių mano kalbų mokytojų būtų pastebėjusi, kad turiu gabumų kalboms.“
Gintautas Tebėra, Merkinės seniūnijos seniūnas, buvęs Jiezno vidurinės mokyklos abiturientas, pakviestas į gimnaziją pasidalinti savo gyvenimo sėkmės kelio ieškojimais, parašė: „Jūsų laiškas mane labai nustebino. Nesu niekuo išskirtinis, neturiu mokslo vardų ir valstybinių apdovanojimų. Esu paprastas seniūnas, kokių Lietuvoje yra pusė tūkstančio. Šeima taip pat niekuo neišsiskirianti. Žmona dirba ligoninėje socialine darbuotoja, dukra ir sūnus, įgiję magistrų diplomus, darbuojasi valstybinėse biudžetinėse įstaigose. Kiekvienam žmogui jo pabaigta mokykla yra pirmasis rimtas gyvenimo etapas, kelio pradžia. Tai sukelia sentimentus, tačiau aš nežinau, ar būsiu įdomus naujiesiems Jiezno gimnazistams. Be abejo, laiko savo mokyklai pasistengsiu surasti.”
Esu dėkinga Jolitai, Jiezno, Merkinės seniūnams už išsakytas mintis ir nekantriai laukiame jų, buvusių Jiezno vidurinės mokyklos auklėtinių, gimnazijoje, susitikime su dabartiniais Jiezno gimnazijos mokiniais.
Šiuolaikinė karjera netapatinama su profesija. Profesija paprasčiausiai yra kontekstas, kuriame rutuliojasi žmogaus karjera. Nuolat kintančiame šiandienos darbo pasaulyje jaunas žmogus savo karjeros kelyje retai apsiriboja viena profesija. Šiuolaikiniame darbo pasaulyje karjeros siekiantis žmogus turi daug ką gebėti, ugdytis ir tam tikras asmenines savybes. Darbo pasiūlos skelbimuose ypatingai akcentuojamas užsienio kalbų mokėjimas, kompiuterinis raštingumas, komunikabilumas, gebėjimas dirbti komandoje, nuolatinis tobulėjimas ir t. t. Keliami reikalavimai gebėjimams ir asmeninėms savybėms, padedančioms žmogui spręsti jam iškylančius uždavinius.
Nijolė Černevičiūtė,
karjeros koordinatorė Jiezno gimnazijoje
