Nemuno kilpų regioninis parkas pasirengęs pokyčiams

Praėjusį penktadienį apsvarstyti Nemuno kilpų regioninio parko specialiųjų teritorijų planavimo klausimus bei susipažinti su parengtais dokumentais į Birštono savivaldybę susirinko šių vietovių gyventojai. Į susitikimą atvyko Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė Rūta Baškytė, kiti atsakingi šios tarnybos specialistai, planavimo organizatoriai, plano rengėjai, VĮ Valstybės žemės fondo Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus darbuotojai, Nemuno kilpų regioninio parko direktorė Dalia Križinauskienė bei specialistai, Prienų savivaldybės žemėtvarkos skyriaus vedėja Vilma Aleknavičienė, Birštono savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Aleksandravičius, administracijos direktorius Valentinas Vincas Revuckas, architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas Mantas Michaliunjo.

R. Baškytė pradėdama susitikimą pastebėjo, jog Birštono kurortas yra pats gražiausias Lietuvoje, todėl ir tvarkytis Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje turime atsakingai. Pasak direktorės, dabar, kai vyksta planavimo procesas, yra galimybė įsiklausyti į čia gyvenančių žmonių pageidavimus ir nuomonę. Pasak jos, viešumo užteko, žmonės turėjo pakankamai laiko susipažinti su specialistų parengtais sprendiniais, todėl šiandien bus galima diskutuoti ir pateikti siūlymus.

Su planavimo dokumentais ir sprendiniais bei ribų ir tvarkymo planais gausiai susirinkusiuosius dar kartą supažindino VĮ Valstybės žemės fondo Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus inžinierius Vidmantas Razgūnas. Jis pasakojo, kad planavimas vyko etapais, naudojant pačią naujausią teritorijų planavimo medžiagą ir ortografinius žemėlapius. Parengiamajame etape buvo nustatyti planavimo tikslai ir uždaviniai, parengtos ir patvirtintos planavimo darbų programos, atlikti reikalingi tyrimai. Rengimo etape buvo daroma esamos būklės analizės studija, atliekama kraštovaizdžio, gamtos ir kultūros paveldo vertybių, kraštovaizdžio rekreacinio potencialo analizė, nustatomos teritorijos vystymosi tendencijos. Koncepcijos rengimo stadijoje nustatomos regioninio parko ir jo funkcinio prioriteto zonų ribos, o nustačius poreikį, ir buferinės apsaugos zonos ribos, taip pat kraštovaizdžio tvarkymo zonų sistema ir ją atitinkantys apsaugos ir tvarkymo principai.

Sprendinių konkretizavimo stadijoje buvo rengiami sprendiniai kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, gamtos ir kultūros paveldo apsaugai plėtoti, konservacinio prioriteto naudmenų tvarkymui, pažintinio turizmo ir rekreacinės infrastruktūros vystymui.

Sprendinių pasekmių vertinimo etapo metu LR Vyriausybės nustatyta tvarka buvo atliekamas sprendinių poveikio aplinkai vertinimas, o pačioje pabaigoje dar  reikėjo atlikti sprendinių svarstymą ir derinimą, paskelbti ir atlikti viešą svarstymą.

Kaip paminėjo pranešėjas, Nemuno kilpų regioninis parkas šiuo metu užima25 099 haplotą, kurio10 962 hayra Prienų savivaldybės,10 226 ha– Birštono ir3 911 ha– Alytaus savivaldybės teritorijose.

Pagal biologinę įvairovę Nemuno kilpų regioninis parkas yra viena turtingiausių saugomų teritorijų Lietuvoje. Tą lemia išlikusios sengirės Prienų ir Punios šile, natūralūs Nemuno slėnio šlaitai, griovos, o taip pat vis didėjančios Nemuno salos, kuriose peri ir gyvena nemažai retų paukščių rūšių.

V. Razgūnas įvardijo ir tas teritorijas, kurioms buvo suteikti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų statusai. „Natura 2000“ teritorijose saugomos retos augalų, paukščių ir gyvūnų rūšys,   o taip pat ir kultūrinės vertybės. NKRP teritorijoje saugomi 55 kultūriniai objektai, 9 gamtos objektai: 4 botaniniai, 4 geologiniai ir 1 geomorfologinis.

Atlikus zonavimą, nustatyta 42,8 proc. konservacinio, 35,3 proc. ekologinės apsaugos, 5 proc. rekreacinio, 15,6 proc. ūkinio ir 1,3 proc. kitos (gyvenamosios) zonų paskirties prioritetai.

Esminiai NKRP ribų plano pokyčiai suplanuoti Birštone, kur  suformuota miesto rekreacinė teritorija, taip pat atsirado nauja Rūdupio zona, išplėsta Verknės draustinio apsaugos zona bei Pociūnų rekreacinė zona.

NKRP tvarkymo plane numatomos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, į kurias įeis vertingos gamtinės teritorijos ir saugotini objektai, išsaugota regioninio parko ekosistema.

Kaip teigė pranešėjas, manoma, kad įgyvendinus regioninio parko ir jo zonų ribų specialiojo plano sprendinius bus sudarytos sąlygos subalansuotai gamtinių ir urbanizuotų teritorijų plėtrai, pagerės gyvenamosios aplinkos kokybė, o gamtos ir kultūros paveldas bus išsaugotas. Teigiamą poveikį patirs aplinkosaugos, rekreacijos, miškų, gamtos ir kultūros paveldo objektų priežiūros bei tvarkymo veiklos sritys.

Iš svarbesnių funkcinių zonų pažymėtinos Punios šilo gamtinis rezervatas, Prienų šilo kraštovaizdžio draustinis, Siponių, Nemajūnų bei Naravų valakiniai kaimai.

Rekreacinio kraštovaizdžio tvarkymo zonos planuojamos žemės ūkio paskirties žemėje, miškų ūkio paskirties žemėje, o taip pat kitos paskirties žemėje.

Rekreacijos vystymo kryptyse planuojamas pažintinio turizmo vystymas, įrengiant prieplaukas ir perkėlas per Nemuną, suformuojant ir pažymint turistinių trasų sistemas.

V. Rangūnas pažymėjo, kad Birštono mieste buvusioje pramoninėje zonoje suformuota nauja gyvenamoji zona.

Pristatyme buvo kalbama ir apie sodybų atstatymą ir naujų įkūrimą gyvenamosios paskirties kraštovaizdžio zonose.

R. Baškytė pastebėjo, kad rengiant planą gauti 59 pasiūlymai, kurie buvo nuodugniai išnagrinėti, 29 iš jų pritarta iš dalies.

– Kas buvo pasakyta, yra siūlymai. Viešas svarstymas vyksta dėl to, kad būtų išsiaiškinti principiniai dalykai. Siūlau klausti, kas neaišku, ir diskutuoti, – sakė R. Baškytė.

Klausimų dėl naujų regioninio parko ribų ir tvarkymo plano turėjo ir savivaldybės architektūros ir kraštovaizdžio skyriaus vedėjas M. Michaliunjo. Jis domėjosi, kaip bus su strateginio plano sprendiniais, kurie jau patvirtinti.

Apie valstybiniuose miškuose taikomus apribojimus ir saugomas teritorijas kalbėjo VĮ Prienų miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Jonas Koklevičius. Algimantas Jonušas kėlė Pociūnų aerodromo problemas, susijusias su lėktuvų ir sklandytuvų skraidymo saugumu. Kiti suinteresuoti asmenys taip pat turėjo klausimų specialistams. Privačius klausimus ir situacijas gyventojai aiškinosi su plano rengėjais ir sudarytojais asmeniškai. O tų neaiškumų buvo gana daug. Pasak kai kurių regioninio parko gyventojų, kai aiškiniesi su Saugomų teritorijų vadovais, atrodo, viskas paprasta, jokių kliūčių nebus, bet kai reikia gauti leidimus ir suderinimus, prasideda kryžiaus keliai.

Nors parengtame tvarkymo plane numatoma, kad pagerės gamtinių ir kultūros vertybių saugojimas, tačiau čia gyvenantys žmonės naujais pokyčiais nėra sužavėti. Labiausiai tai aktualu ūkininkams, kurie nori statyti ūkinius pastatus, sandėlius ar plėsti fermas. Su apribojimais susiduria ir kiti žmonės, norintys disponuoti savo paveldėta žeme, statyti ar remontuoti pastatus. Vietos gyventojams regioninis parkas ir čia taikomi apribojimai dar tebėra ne visai priimtinas dalykas. Juk svarbiausias visur turėtų būti žmogus, mokantis mylėti ir saugoti gamtą.

Stasė Asipavičienė