Įspūdinga Elenos Kurklietytės monotipijų paroda
Rašytojos ir menininkės Elenos Kurklietytės surengta monotipijų paroda „Būties žaismė“ į Birštono kurhauzą pritraukė nemažai besidominčių menu žmonių. Į šį gražų renginį atvyko ir rašytojas Vytautas Bubnys, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, Prienų savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė, Prienų savivaldybės Just. Marcinkevičiaus bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė, Birštono muziejaus direktorė Vilijeta Šalomskienė ir Prienų krašto muziejaus muziejininkė Ernesta Juodsnukytė.
Kartu su E. Kurklietyte atvyko ir aktorė Birutė Mar, kuri supažindino susirinkusiuosius su menininkės gyvenimu ir kūryba, su tais darbais, kurie atkeliavo į pačią gražiausią ir garbingiausią Birštono vietą – kurhauzo parodų salę. Beje, buvo priminta, kad ponia Elena taip pat kuria puikius paveikslus iš gėlių žiedlapių ir jau yra surengusi 8 parodas.
Kad suprastum, kas tai yra monotipijos, kas Aukščiausiojo valia, Birutė Mar, autorės paprašyta, skaitė jos knygos „Slaptingoji prema“ ištrauką „Rasos lašelis“. Visų dėmesį prikaustė ne tik skaitovės balsas, bet ir tai, kas rašytojos sakoma, kaip perteikiami jos gyvi įspūdžiai, atrodo, žiūrint į tokį paprastą, dažnai laukuose sutinkamą augalą – našlaitę, su rasos lašeliu mėlynžiedėje akyje. Tai – stebuklas, atskleidžiantis gamtos didybę, pagarbą Kūrėjui, ir didelis jaudulys žmogaus širdyje, stebuklas ir grožis, prieš kurį galima atsiklaupti. Mes pasijuntame tokie maži ir pažeidžiami, matydami ir suprasdami aplinkinio pasaulio tobulumą, trapumą ir tęstinumą. Taigi, rasos lašelis, o sukelia tiek daug asociacijų. Pasak E. Kurklietytės, nieko nuostabaus, nes vanduo perneša informaciją. O jos paveikslai, monotipijos daromos pasitelkiant vandenį.
Tai kas gi ta monotipija? Kaip ją galima įvardinti, apibrėžti?
„Mono – reiškia „mano“, tipija – „atspaudas“. Monotipija – tai Dievo pirštas, dieviškasis nenuspėjamumas, tokia kūrybos forma, kuriai jokie profesionalūs įgūdžiai nereikalingi. Čia net piešti nereikia mokėti – ant stiklo uždedi spalvas, glaudi prie jo popieriaus lapą ir visiškai nežinai, kas išeis. Tai labai paprasta technika, su ja gali dirbti kiekvienas. Tačiau paveikslas gaunasi tik tada, kai tau suteikia estetinį pasigėrėjimą. Nuo ko priklauso sėkmė? Viskas priklauso nuo to laiko nuotaikos, minties, širdies dūžių ar saulės aktyvumo. Kurdamas monotipiją nieko nesuplanuosi ir nesuprojektuosi. Ji ir vadinasi monotipija, kad jau nei aš, nei kas kitas negalės pakartoti to piešinio. Kūrybos rezultatą, atrodytų, lemia atsitiktinumas, tačiau netikėtai realizuojasi pasąmonės slėpiniai, paveiksluose išryškėja atpažįstamos prasmės, daiktai, objektai. Pats procesas greitas, tačiau labai didelė atranka. Gali padaryti 20 paveikslų, bet geras gali būti tik vienas“, – sakė parodos autorė, labai taikliai palygindama šią kūrybos formą su debesų teatru danguje.
Pasak E. Kurklietytės, vanduo sugeria informaciją ir mintis, todėl jis visose tautose laikomas šventu. „Aš suteikiu paveikslui informaciją, užkalbu, palinkiu, kad jis, atsidūręs kieno nors namuose, keltų geras emocijas“, – sakė parodos autorė.
Paroda pavadinta „Būties žaismė“, todėl paveiksluose ir jaučiasi būties žaismas. Paveikslai neturi pavadinimų (nors turi identifikacijas), todėl kiekvienas gali matyti ir interpretuoti tai, ką nori. Panašiai kaip vasarą, gulėdami pievoje, stebime dangumi plaukiančius debesis, iš kurių formuojasi įvairiausi įstabūs dalykai – rūmai, miestai, paslaptingi gyvūnai, netgi medžiai, o kartais ir žmonių figūros.
Rašytoją ir menininkę parodos atidarymo proga sveikino Birštono merė N. Dirginčienė, Prienų savivaldybės meras A. Vaicekauskas ir daug kitų renginio dalyvių ir svečių.
Paroda iš tikrųjų įdomi, tokios ir išrankūs birštoniečiai dar nėra matę, todėl lankytojų netrūks.
