Radijo dažnio elektromagnetiniai laukai – tylūs žudikai?
Pastaraisiais dešimtmečiais bazinių stočių operatoriams plečiant savo veiklą, suintensyvėjus mobiliojo ryšio bazinių stočių statyboms, visuomenėje kyla susirūpinimas dėl elektromagnetinės spinduliuotės poveikio sveikatai. Prienų rajono gyventojai taip pat nerimauja dėl ant gyvenamųjų namų stogų ar ant gretimų pastatų sumontuotų mobilaus ryšio antenų galimo neigiamo poveikio sveikatai. Į redakciją kreipęsi Vytauto g. 23 daugiabučio gyventojai skundžiasi, kad ant kultūros ir laisvalaikio centro, Vytauto g. 35, įrengtų mobiliojo ryšio bazinių stočių antenų elektromagnetinė spinduliuotė kenkia jų sveikatai, ir reikalauja jas nukelti.
Vos 20-30 metrųatstumu nuo daugiabučio ant kultūros ir laisvalaikio centro pastatytų mobiliojo ryšio antenų spinduliuotės poveikį gyventojai apibūdina kaip jaučiamą viso kūno daigymą, galvos svaigimą, nerimą. „Jeigu kam jos nekenkia, tegul jie nešasi, ant savo namų statosi ir gauna milijonus. O mums kenkia! Mes prašom, reikalaujam – tegul antenas nukelia“, – kalbėjo namo atstovė. „Jau kiek metų gyvenam, beveik kiekvienam viršutinių aukštų bute esam palaidoję po žmogų, o likusieji dažnas sergam ta pikta liga. Jeigu pasėdi kambaryje prie atviro lango, daigo kūną. Kurių langai į antenų pusę, stengiasi neatidarinėti langų“, – skundėsi kita. Gyventojai su baime svarsto: „O kas laukia toliau?“ Anot jų, nesąžininga versti viršutinių aukštų gyventojus gyventi spinduliuotėje vien dėl to, kad centras gauna už tai kažkokius pinigus.
Namo gyventojai pasakojo ir rodė raštus, kuriais jie kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės vadovus, Tarybos narius, kiekvienam iš jų pranešimus įdėdami į jų asmeninius Tarybos nario langelius, tačiau iš politikų atsakymo ar kokios nors reakcijos esą nesulaukę. Tiesa,2008 m. liepos mėn. į gyventojų skundą dėl judriojo ryšio sistemų bazinių stočių antenų ant Vytauto g. 35 namo tuometinis savivaldybės meras raštu buvo atsakęs, jog, atsižvelgiant į skundą, sudaryta komisija elektromagnetinio lauko stipriui nustatyti. Komisija, gavusi dokumentus iš atitinkamų institucijų, nustatė, kad mobilaus GSM ryšio stotys, esančios minėtu adresu, atitinka HN 81-2005 ir HN 80-2000 reikalavimus. Tačiau tai gyventojų nenuramino. Ketverius metus Savivaldybės duris varstantys gyventojai teigė ketinantys kreiptis aukščiau ir samdyti nepriklausomą ekspertą.
Prienų kultūros ir laisvalaikio centro direktorius Dž. Aksenavičius patikslino, kad sutartis su judriojo (mobiliojo) ryšio operatoriais dėl antenų eksploatacijos ant KLC sudaryta iki 2016 metų. Kadangi nuolat vykdoma stebėsena ir elektromagnetinės spinduliuotės matavimų rezultatai rodo, jog išmatuojamas dydis neviršija leidžiamų normų, kurios Lietuvoje yra nustatytos 10 mkW/kv.cm, nutraukti sutarties, kuri buvo sudaryta pritarus Tarybai, nėra jokio pagrindo.
Judriojo radijo ryšio bazinės stotys gali būti statomos ant aukštų inžinerinių statinių, visuomeninės paskirties pastatų arba specialių radijo ir televizijos bokštų bei radijo ryšio statinių, taip pat ant gyvenamųjų namų stogų. Tokios antenos visame pasaulyje statomos ant stogų, nes jos yra labai silpno galingumo – vos 20 vatų.
Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyriaus vedėjas Almiras Skiauteris „Naujajam Gėlupiui“ paaiškino, jog visos bazinių stočių antenos pastatytos suderinus su Visuomenės sveikatos centru. Anot vedėjo, pagal naujausius teisės aktus ir pavedimus kiekvienas mobiliojo ryšio operatorius turi sudaryti stebėsenos planą. Pagal naujus reikalavimus500 mspinduliu parenkami taškai, kuriuose kas dveji metai atliekami tyrimai. Tyrimus atlieka pats mobiliojo radijo ryšio operatorius ir siunčia rezultatus Visuomenės sveikatos centrui. Šis kiekvienais metais pasirinktinai taip pat atlieka tyrimus. A. Skiauteris patikino, jog dėl antenų Prienuose nebuvę nė vieno gyventojo pareiškimo, išskyrus Veiverių bendruomenę. „Tyrimų rezultatai toli gražu nesiekia ribinių higienos normų. Pats didžiausias rastas elektromagnetinės spinduliuotės dydis – 0,4 mkW/kv.cm, kai norma – 10 mkW/kv.cm. Vienintelė vieta, kur neleidžiama statyti antenų ant stogo, yra darželiai. Mokykloms toks reglamentas panaikintas. Anksčiau ir ant mokyklų stogų buvo draudžiama statyti antenas, bet, susikirtus higienos normų reikalavimams su švietimo reikalavimais, ši norma panaikinta. Dabar leidžiama jas statyti ir ant pastatų, gyvenamųjų namų stogų, atstumai nėra reglamentuojami ir gretimų namų gyventojų sutikimo nereikia. Tokių duomenų, kad mobiliojo radijo ryšio antenos turi poveikį sveikatos rodikliams, neturime. Jeigu žmonės kreiptųsi su oficialiu pareiškimu, mes atliktume tyrimus jų gyvenamosiose vietose. Man labai keista, kodėl žmonės sunerimo tik dabar?“ – kalbėjo KVSC Prienų skyriaus vadovas.
KVSC Prienų skyriaus duomenimis, Prienų rajono ir Birštono savivaldybės teritorijose veikia 33 mobilaus ryšio bazinės stotys, kurias eksploatuoja UAB „Bitė Lietuva, UAB „Omnitel”, UAB „Tele2”, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“.
Per 2008-2012 m. KVSC Prienų skyriui derinti buvo pateikti 11 bazinių stočių radiotechninės dalies projektai, iš kurių 2 neatitiko higienos normos reikalavimų. Per minėtą laikotarpį buvo suderinti 33 stebėsenos planai, pagal kuriuos yra atliekami laboratoriniai matavimai prie bazinių stočių. Informacija apie suderintus projektus ir stebesėnos planus skelbiama Kauno visuomenės sveikatos centro tinklapyje http://kaunovsc.sam.lt /. Kiekvienas asmuo, nerimaujantis dėl mobilaus ryšio bazinių stočių statybos, turi galimybę pasitikrinti, ar ši veikla įvertinta visuomenės sveikatos specialistų.
Per 2009-2012 m. Prienų rajone pagal bazinių stočių operatorių užsakymus yra atlikti 52 matavimai, kurių rezultatai neviršijo nustatytų ribinių verčių.
201-2012 m. Visuomenės sveikatos centras rajone patikrino 4 bazines stotis: UAB „Omnitel“, Laisvės a. 10, Prienuose, UAB „Bitė Lietuva“ bei UAB „Tele2“, Vytauto g. 35, Prienuose, UAB „Tele2“, Mačiūnų k., Prienų r. ir UAB „Tele2“, Veiverių mstl. Patikrinimo metu Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojas atliko elektromagnetinės spinduliuotės matavimus. Vienas iš matavimų buvo atliktas2012 m. balandžio 23 d. Vytauto g. 23 daugiabučio namo IV laiptinėje. Matavimų rezultatai (0,1 mkW/kv.cm) parodė, kad išmatuojamas dydis neviršijo leidžiamo dydžio. Gyventojams patariama be pagrindo nesibaiminti, o pirmiausia įsitikinti, ar radiotechninių objektų projektai yra suderinti su Visuomenės sveikatos centru.
Galimas spinduliuotės poveikis ir įspėjimai
Niekas neįtaria, kad gyventojus taip veikia spinduliuotė, kuri gal ir nėra labai didelė lyginant su mūsų valdžios leistinosiomis normomis, kurias rekomenduoja mokslininkai kaip saugias. Panašus susirūpinimas keliamas ir kaimyninėse šalyse. Europos Komisijos viešosios nuomonės tyrimas parodė, kad kai kuriose valstybėse narėse net iki 80 proc. gyventojų yra susirūpinę dėl elektromagnetinės spinduliuotės keliamos rizikos jų sveikatai. Lietuvoje šis skaičius artimas ES vidurkiui.
O ar tos antenos išties pavojingos? Jonas Grigas, habilituotas fizikos mokslų daktaras, VU profesorius, aiškina, kad esantiesiems po jomis – ne, nes elektromagnetinės bangos nesklinda išilgai ašies. Nedidelis pavojus ir tiems, kurie yra už daugiau kaip 300 metrų nuo tokių antenų. Elektromagnetinės bangos pavojingesnės priešais stovinčių namų gyventojams, ypač jeigu jos pastatytos arčiau nei už 50 metrų nuo gyvenamųjų namų.
Žinomas radiostezininkas Jonas Jukonis, turėdamas ne vienos pasaulio šalies mokslininkų pateiktą medžiagą šiuo klausimu, patikina, kad sveikatai šios bangos turi didžiulės įtakos. Tik ten, kur vaikšto dideli pinigai, sunku ką nors įrodyti. Net Amerikoje, pasak mokslininko, buvo atliekami tyrimai ir paskelbtos išvados ne mobiliojo ryšio tiekėjų naudai. Tačiau netrukus pasirodė informacija, privertusi anuliuoti ankstesnes išvadas. J. Jukonis teigia, kad Lietuvoje nėra nė vieno prietaiso, kuris galėtų tinkamai išmatuoti bazinių stočių spinduliuotę ir būtų galima pateikti neginčijamus faktus. VU radiofizikos katedros profesorius J. Grigas patikslina, jog žmones veikia ne mobiliojo ryšio antenos, o jų ir kitų antenų, šimtais statomų ant stogų, skleidžiamos elektromagnetinės bangos. Vadinasi, spinduliuotė sklinda iš įvairių šaltinių. Elektros instaliacija, televizija, radijas, kompiuteriai, mikrobangų krosnelės, net „ausinukai“, kuriais yra klausomasi muzikos, ir tie spinduliuoja elektromagnetines bangas. 1kW galios mikrobangų krosnelė, kuri nėra įžeminta, veikdama keleto cm atstumu nuo korpuso, spinduliuoja 5 mkW/kv.cm, t. y. pusę higienos normoje nustatytos ribinės vertės.
Liono mieste (Prancūzija)2011 m. gegužės 31 d. posėdžiavusi Pasaulio sveikatos organizacija / Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra (IARC) paskelbė, kad radijo dažnio elektromagnetiniai laukai yra galimai kancerogeniniai žmonėms (2B grupė). Šis pranešimas pagrįstas padidėjusia gliomos (piktybinio smegenų vėžio tipo) rizika, siejama su mobiliųjų telefonų naudojimu. Skambančio mobilaus telefono skleidžiamas elektromagnetinis laukas yra stipresnis už pačios bazinės stoties spinduliavimą. Todėl prieš pradedant naudoti mobilųjį telefoną, būtina perskaityti naudojimo instrukciją.
Užsienio šalių mokslininkų tyrimai gan prieštaringi. JAV mokslininkai atskleidė, kad vaikų smegenys dėl mažesnio kaukolės dydžio sugeria 50-70 proc. daugiau mobiliojo telefono spinduliuotės nei suaugusiųjų. Švedai padarė išvadą, kad žmonės, kurie mobiliuoju telefonu naudojasi 10 metų, dvigubai dažniau suserga klausos nervo augliu. Tuo tarpu Danijos ir Suomijos mokslininkai nerado ryšio tarp mobiliųjų telefonų ir auglių, tačiau buvo iškelta prielaida, kad tie, kurie mobiliuoju ryšiu naudojasi dažnai ir ilgai, turi 39 proc. didesnę tikimybę, kad auglys atsiras toje galvos pusėje, prie kurios glaudžiamas mobilusis telefonas. Daugelis mokslininkų sutinka tik su nuomone, kad elektromagnetinis tokių prietaisų spinduliavimas gali pakenkti ląstelėms, kai audiniai dėl aparato smarkiai įkaista.
Mokslininkų duomenimis, grėsmę sveikatai gali kelti ne tik ilgas naudojimosi mobiliuoju telefonu laikas bei naudojimosi dažnumas, bet ir pokalbio trukmė. Jei žmogus mobiliuoju telefonu kalba daug, jį gali varginti galvos skausmai ar nemiga. Specialistai pataria ilgai nelaikyti telefono prie vienos ausies bei atsiliepti ne iš karto, kai telefonas suskamba, nes tuomet elektromagnetinis laukas yra stipriausias. Jei būtina naudotis mobiliuoju telefonu, atsiliepti tik po kelių skambučio signalų, praėjus kelioms sekundėms po sujungimo, stengtis laikyti telefoną bent centimetro atstumu nuo ausies; nekalbėti važiuojant automobiliu; stengtis kalbėti kuo trumpiau; nenaudojamą mobilųjį telefoną laikyti atokiau nuo kūno paviršiaus, kiek tai yra įmanoma. Bent jau nelaikyti telefono greta pagrindinių vidaus organų – kišenėje ant krūtinės ar priekinėse kelnių kišenėse. Visi mes turime būti suinteresuoti, kad mūsų vaikai būtų kiek įmanoma labiau apsaugoti, turime žinoti visas grėsmes ir bandyti jų išvengti.
PSO ekspertai tęsia mokslinius tyrimus
Pasaulyje vis labiau pastebimas valdžios institucijų ir pačių žmonių noras apsisaugoti nuo mikrobangų spinduliuotės. Jau 2001 m. mobilieji telefonai buvo uždrausti Didžiosios Britanijos mokyklose, 2002 m. Vokietijos medikai Vyriausybei rekomendavo uždrausti naudoti mobiliuosius telefonus vaikams ir riboti jų naudojimą tarp paauglių. 2008 m. Prancūzijos vyriausybė viešai pasisakė, kad vaikai mobiliuoju telefonu turėtų kalbėti ne ilgiau kaip 6 minutes, taip pat nenaudotų mobiliojo telefono, išskyrus ypatingos svarbos atvejus. Rusijos Sveikatos ministerija yra pateikusi rekomendaciją, kad vaikai iki 18 metų apskritai nesinaudotų mobiliaisiais telefonais. 2009 m. Suomijos radiacijos ir branduolinės saugos tarnyba (STUK) paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad vaikų atžvilgiu reikia būti itin atsargiems, ir rekomenduojama vaikams naudotis mobiliaisiais telefonais tik trumposioms žinutėms siųsti, kad tėvai ribotų skambučių trukmę bei kiekį.
PSO ekspertai dar tęsia mokslinius tyrimus, kad galėtų atsakyti į klausimą, ar maža elektromagnetinė spinduliuotė, veikdama neribotą laiką, gali sukelti žmonių sveikatos sutrikimus ar ligą. Klausimas esąs komplikuotas, nes mažos spinduliuotės poveikis gali priklausyti nuo kartu galinčių veikti kitų aplinkos veiksnių (cheminių veiksnių, triukšmo), žmogaus fizinės būklės, amžiaus, lyties, persirgtų ligų. Nei Lietuvos, nei Europos Sąjungos teisės aktuose nėra apibrėžta sąvoka „maža spinduliuotė“, todėl galimas skirtingas jos traktavimas, pavyzdžiui, mažesnė už leidžiamas ribines vertes, skleidžiama elektrotechninių gaminių ar mobiliųjų telefonų.
Kalbant apie visų tipų ir dažnių elektromagnetinių laukų emisijų standartus arba ribines reikšmes, Europos Tarybos Parlamentinė asamblėja (2011 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 1815) rekomenduoja taikyti „ALARA“ arba „tiek mažai, kiek įmanoma pasiekti“ principą, įtraukiant elektromagnetinių emisijų arba spinduliuotės taip vadinamąjį šiluminį poveikį arba nešiluminį biologinį poveikį. Dar daugiau, atsižvelgiant į didėjantį poveikį gyventojams, įskaitant tokias ypač lengvai pažeidžiamas grupes kaip jaunimas ir vaikai, kai moksliniu įvertinimu neįmanoma pakankamai patikimai nustatyti rizikos, reikėtų taikyti prevencinį principą. Priešingu atveju, jeigu nepaisoma ankstyvų įspėjimų, dėl to, kad laiku nesiimama veiksmų, tai gali lemti ypač didelę žalą žmonėms ir ekonomikai. Jeigu prieš imantis veiksmų, skirtų žinomoms rizikoms išvengti, iš pradžių laukiama, kol bus pateikta daug mokslinių ir klinikinių įrodymų, tai gali lemti didelę žalą sveikatai ir ekonomikai, kaip jau patvirtino asbesto, benzino su švinu ir tabako atvejai. Asamblėja Europos Tarybos valstybėms narėms rekomenduoja: iš naujo apsvarstyti esamų elektromagnetinių laukų poveikio standartų, kuriuos nustatė Tarptautinė apsaugos nuo nejonizuojančios spinduliuotės komisija, mokslinį pagrindimą; surengti informavimo ir žinojimo didinimo kampanijas, siekiant informuoti visuomenę apie galimai pavojingą, ilgalaikį biologinį poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai, ypatingai didelį dėmesį skiriant tokioms grupėms, kaip vaikai, paaugliai ir reproduktyvaus (vaisingo) amžiaus jaunimas; ypatingą dėmesį skirti elektromagnetiniams laukams jautriems asmenims, kurie kenčia nuo elektromagnetinių laukų netoleravimo sindromo, o taip pat pristatyti specialiai šios grupės žmonėms apsaugoti skirtas priemones, įskaitant zonų be bangų (zonų, kurių nepasiekia bevielio ryšio tinklas) užtikrinimą; pristatyti miesto planavimo priemones, kuriomis būtų siekiama išlaikyti didelės įtampos energijos tiekimo linijas ir kitas elektros instaliacijas saugiu atstumu nuo gyvenamųjų namų; taikant ALARA principą sumažinti ribines reikšmes retransliavimo antenoms ir įdiegti sistemas, skirtas visapusiškam ir nepertraukiamam visų antenų stebėjimui; naujų GSM, UMTS, „WiFi“ arba WIMAX antenų vietas nustatyti ne tik pagal operatoriaus interesus, bet ir konsultuojantis su vietinės ir regioninės valdžios atstovais, vietiniais gyventojais bei susirūpinusių gyventojų asociacijomis.
Kai kurių atliktų tyrimų duomenimis, žmogaus organizmas į elektrosmogą reaguoja taip pat kaip į elektromagnetines bangas iš saulės – regimą šviesą – ir jų veikiamas sumažina melatonino, svarbaus miego hormono, mūsų antivėžinės apsaugos, gamybą. Todėl tai tikrai gali būti depresijos, nemigos ar dabartinio vėžio bumo priežastis. Lietuva pirmauja pagal mobilaus ryšio plėtrą ir taip pat pirmauja pagal savižudybių skaičių. Kiek jų yra pakeisto aplinkos elektromagnetinio fono sutrikdytos melatonino-seratonino pusiausvyros pasekmė? Vaikai, ir ne tik, miega po pagalvėmis pasidėję mobiliuosius telefonus. Tyrėjai nustatė, kad antidepresantų, migdomųjų vaistų pardavimas, ypač jauniems, iki20 m. amžiaus žmonėms, koreliuoja su mobiliojo ryšio plėtra.
Kaip egzistuoja pasyvus rūkymas, taip egzistuoja ir pasyvus švitinimas, kai kažkas naudojasi bevielio ryšio įranga, aplink jį 1-2 metrussusidaro padidėjusio elektromagnetinio lauko zona, veikianti visus esančius joje. Tad kol kas belieka patiems pasirūpinti savo ir vaikų sveikata ir imtis visų įmanomų atsargumo priemonių.
Straipsnis parengtas pasinaudojant Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos, LR Seimo, www.imunitetas.lt, www.sarmatas.lt, www.homosanitus.lt, alkas.lt, kaunovsc.sam.lt medžiaga
Roma Sinkevičiūtė
