Didžiausias įvertinimas – vaikų šypsenos
Dvigubai džiaugsmingos naujametinės šventės buvo Prienų „GS“ studijos vadovei Ginai Kareivaitei. Prieš Kalėdas Klaipėdos universiteto menų fakulteto choreografijos katedros magistrantė Prienų kultūros ir laisvalaikio centre pristatė savo diplominį darbą – šokio pasaką „Princas Varliukas“.
Sausakimšoje salėje už Giną sirgo šokėjų ir artistų tėveliai, artimieji, draugai. Programą stebėti ir įvertinti atvyko Klaipėdos universiteto docentas V. Mačiulskis ir profesorė J. A. Čapaitė.
Po daugiau nei valandą trukusio koncerto vakaro „kaltininkę“ užliejo gėlių ir sveikinimų banga. Už rūpinimąsi mažaisiais, didelę kantrybę dėkojo ir daug didelių darbų nuveikti linkėjo vaikų tėveliai. Nuoširdų ačiū savo mylimiausiai vadovei tarė šokėjai, gerbėjai, kolegos. Kultūros ir laisvalaikio centro direktorius Dž. Aksenavičius džiaugėsi, kad Prienuose įsitvirtino dar vienas diplomuotas specialistas.
Pasak dėstytojų, Gina Kareivaitė ne tik puikiai paruošė savo magistrinį darbą, bet ir dovanojo nuostabų reginį žiūrovams.
– Labiausiai džiaugiuosi, kad mes tai padarėme. Per tokį trumpą laiką – vos du mėnesius – pavyko parengti šokio pasaką su dideliu būriu skirtingo amžiaus šokėjų. Vaikams aš sakau: mums dar kokio pusmečio reikėtų, tada būtų viskas idealu, – kalbėjo magistrantė.
Už sudarytas darbo sąlygas ji dėkojo centro direktoriui Dž. Aksenavičiui, už scenines dekoracijas – dailininkui D. Jurevičiui, Kalėdų Seneliui, po pasirodymo aplankiusiam vaikus, – Virgilijui Kedžiui, savo pagalbininkui, „Trapuko“ vadovui Dariui Žilinskui, jo tėveliams Danutei ir Juozui, visiems šešiasdešimt penkiems savo šokėjams ir kūrybinei-organizacinei grupei, lietuvių kalbos mokytojoms Vitai Pikčilingienei ir Ritai Šalčiūtei, kvietimus paruošusiam Mantvydui Prekevičiui, spektaklį įgarsinti padėjusiam Rimantui Šiugždiniui, daugeliui kitų puikių žmonių ir, žinoma, savo artimiesiems. Palaikyti Giną iš tolimojo pajūrio atvyko jos tėveliai, sesuo, mylimiausia penkiametė dukterėčia.
Visa šokio spektaklio „Princas Varliukas“ kūryba – nuo idėjos, scenarijaus rašymo, šokių kūrimo, įgarsinimo iki sceninių rūbų sumanymo, medžiagų paieškos ir modeliavimo – Ginos darbas. Pasitariant su vaikų tėveliais, šokėjomis ir sceninius rūbus siuvusia Sonata Šalčiuviene, reginys išėjo labai puošnus.
– Gal net pamiršau, stovėdama ant scenos, kažkam padėkoti. Kai šalia stovi mažylis su gėle rankoje, negali tuo metu kalbėti, o mintys kažkur pabėga. Todėl dar kartą noriu visiems tarti nuoširdų ačiū už man dovanotą šventę, už įvertinimą, šypsenas, – praėjus keletui dienų po koncerto kalbėjo jaudulio akimirkomis tebegyvenanti šokių studijos „GS“ vadovė.
Besikalbant su jauna vadove paaiškėjo, kad ji – šokėja iš prigimties. Dar darželyje Gina šoko tautinius šokius, nuo pirmos klasės lankė pramoginius, o vėliau pasirinko šiuolaikinius šokius. Eiti šiuo keliu gyvenime ji nutarė dešimtoje klasėje.
Sėkmingai įstojusią į Klaipėdos universitetą ir jį taip pat sėkmingai bebaigiančią studentę likimas atbloškė į mažą miestelį.
– Man artimieji sako: tave likimas kaip pasuka, tu ir eini tuo keliu. Visada Klaipėda bus mano širdy, bet ir Prienai man yra mielas miestelis. Klaipėdoje pasiliko daug mano kurso draugų, ten choreografų yra daug. Žinoma, ir Klaipėdoje būčiau suradusi darbo, bet tikrai ne tiek, kiek dabar, ne tuos vaikus, kokius turiu. Čia labai geri vaikai. Kartais man prieniečiai sako: ką tu čia veiki? Aš klausiu: nejaugi jūs nemylite savo miesto? Jį reikia pirmiausia mylėti pačiam, tada ir kiti mylės. Kodėl myli Birštoną? Todėl, kad patys miestelėnai jį myli. O mes viską turime: šalimais Kaunas, Vilnius – reikia tik gyventi ir džiaugtis. Turime kultūros centrą, daug kolektyvų – eikime, veskime vaikus, lankykime studijas. Geri čia ir žmonės, – sako Gina, tikindama, kad tik reikia vienas kitam šypsotis, ir viskas bus gerai.
Neįprasta, kad taip kalba jauna, nevietinė mergina. Tačiau pasiklausius, kaip ji tai pasakoja, kaip nuoširdžiai atveria savo širdį, nekeista, kad prieš trejus metus atvykusi į šį mažą miestelį, nusprendė pasilikti ilgam.2010 m. rudenį įkūrė „GS“ šokio studiją ir ėmėsi rimtos veiklos.2011 m. paruošė koncertą „Joninių vakaronė“ su „Trapuko“ kolektyvu ir apgynė bakalauro darbą, po to iškart įstojo į magistrantūrą.
Šiandien Gina vos spėja suktis, šiuolaikinis šokis populiarus ir tarp mažųjų, ir tarp vyresniųjų, tačiau laiko, sako, surastų ir didesniam būriui. Šiuo metu šiuolaikinio šokio studiją „GS“ lanko net šešios grupės šokėjų: patys mažiausi, dvejų-trejų metų „Pasakos“ darželinukai, 4 grupės „Revuonos“ vidurinėje mokykloje. Linijinių šokių mokosi suaugusieji. Be viso to, ritmikos ir judesio mokomi Prienų meno mokyklos mokiniai, o pati Gina šoka „Trapuko“ kolektyve.
Kaip visur suspėti, paklausite? Matyt, tai lemia jaunatviškas maksimalizmas, entuziazmas, energija, pasitenkinimas savo darbu ir didelė meilė vaikams.
– Vaikus aš labai myliu. Jų šypsenos, džiaugsmas yra didžiausias mano darbo įvertinimas, – tvirtina pašnekovė.
Studijoje „GS“ šoka daug vaikų, visi skirtingi. Kaip juos pavyksta suvaldyti?
– Pirmiausia mes esame kolektyvas, turime vienas kitą palaikyti. Išėję už durų mes gal ir nebūsime draugai, bet scenoje, repeticijose turime elgtis draugiškai ir gerbti vienas kitą. Pagarba, tolerancija yra svarbiausia, ką stengiuosi vaikams įskiepyti, – teigia ji.
Koncertą žiūrėjusieji pastebėjo, kad tarp mažųjų šokėjų mažoka berniukų. Net princas Varliukas (Kasparas) buvo pasiskolintas iš „Trapuko“ vaikų kolektyvo. Tačiau pačiame priekyje žavingai staipėsi studijos pažiba Grantas. Jam, kaip ir dar keletui pypliukų, labai mažai patirties turinčių, vadovė pagrindinio vaidmens nepatikėjo, bet viliasi, kad berniukai ir toliau šoks, o vaidmenų dar bus. Juolab, kad ir mamytės labai džiaugiasi vaikų pasikeitimais: lavėjančia plastika, laikysena, pakitusiu bendravimu su bendraamžiais.
– Viskas mums dar priešakyje: repetuosime, koncertuosime, dalyvausime šventėse. Vaikai noriai lanko studiją, o svarbiausia – matyti, jog jie nori šokti, – džiaugiasi magistrantė, gausios šokių studijos vadovė Gina Kareivaitė.
Roma Sinkevičiūtė
