Mirė Antanas Lukša

Eidamas devyniasdešimt trečiuosius amžinybėn išėjo garsios Lietuvos partizanų šeimos jauniausias sūnus Antanas Lukša.
Antanas Lukša gimė 1923 m. Juodbūdžio kaime, Veiverių valsčiuje, Sūduvoje. Baigęs Kauno mokytojų seminariją, įstojo į Kauno universitetą studijuoti geodezijos.
Pirmaisiais pokario metais mokytojavo Veiverių vidurinėje mokykloje, vėliau – Kaišiadorių vidurinėje mokykloje, dirbo Žaslių vidurinės mokyklos direktoriumi.
Iš Lukšų šeimos į partizanus išėjo 4 broliai: Jurgis, Juozas, Antanas ir Stasys Partizaninės kovos metais Antanas Lukša neteko trijų brolių ir tėvo, vėliau pats buvo išduotas, nuteistas ir ištremtas kalėti į Sibiro lagerius, kur praleido daugiau nei 12 savo gyvenimo metų. Perėjo iš eilės visą Gulago salyną: Komijoje — 501 statybą, Irkutsko srityje— Taišeto lagerius, Magadano lagerius, Kolymos lagerį DD-2.
Tautos atgimimo metais, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Antanas Lukša ėmėsi svarbios organizacinės ir visuomeninės veiklos. Buvo daugiametis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas, vėliau Garbės pirmininkas, rūpinosi partizanų atminimo įamžinimu. Ilgus metus dainavo partizanų ansamblyje „Girių aidas“.
2003 m. Antanui Lukšai buvo įteiktas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius, o 2014 m. suteiktas Prienų miesto Garbės piliečio vardas.
Atsisveikinimas vyks nuo sausio 5 d. (antradienio) 11 val. LPKTS būstinės salėje (Laisvės al. 39, Kaune), laidotuvės – sausio 6 d. (trečiadienį) Veiverių kapinėse.
Eidamas devyniasdešimt trečiuosius amžinybėn išėjo garsios Lietuvos partizanų šeimos jauniausias sūnus Antanas Lukša.
Antanas Lukša gimė 1923 m. Juodbūdžio kaime, Veiverių valsčiuje, Sūduvoje. Baigęs Kauno mokytojų seminariją, įstojo į Kauno universitetą studijuoti geodezijos.
Pirmaisiais pokario metais mokytojavo Veiverių vidurinėje mokykloje, vėliau – Kaišiadorių vidurinėje mokykloje, dirbo Žaslių vidurinės mokyklos direktoriumi.
Iš Lukšų šeimos į partizanus išėjo 4 broliai: Jurgis, Juozas, Antanas ir Stasys Partizaninės kovos metais Antanas Lukša neteko trijų brolių ir tėvo, vėliau pats buvo išduotas, nuteistas ir ištremtas kalėti į Sibiro lagerius, kur praleido daugiau nei 12 savo gyvenimo metų. Perėjo iš eilės visą Gulago salyną: Komijoje — 501 statybą, Irkutsko srityje— Taišeto lagerius, Magadano lagerius, Kolymos lagerį DD-2.
Tautos atgimimo metais, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Antanas Lukša ėmėsi svarbios organizacinės ir visuomeninės veiklos. Buvo daugiametis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas, vėliau Garbės pirmininkas, rūpinosi partizanų atminimo įamžinimu. Ilgus metus dainavo partizanų ansamblyje „Girių aidas“.
2003 m. Antanui Lukšai buvo įteiktas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius, o 2014 m. suteiktas Prienų miesto Garbės piliečio vardas.
Atsisveikinimas vyks LPKTS būstinės salėje (Laisvės al. 39, Kaune), laidotuvės – sausio 6 d. (trečiadienį) Veiverių kapinėse.