Į vaikų globos pertvarką raginamas įsitraukti kiekvienas visuomenės narys

Institucinės globos įstaigose gyvenantys vaikai – tokia pati mūsų visuomenės dalis, kaip ir augantys šeimose. Rūpinimasis jų gerove ir gyvenimo kokybe – tai rūpinimasis visos visuomenės gerove. Atėjo laikas keisti nusistovėjusias nuostatas, kad be tėvų globos esantys vaikai – valstybės, o ne mūsų rūpestis.

Šiuo metu įgyvendinamas pirmasis institucinės globos pertvarkos etapas, kurio metu atsisakoma sovietinės sistemos ir kuriama Lietuvai visiškai nauja sistema. Artimiausiu metu planuojama pradėti vykdyti kiekvieno globos įstaigos gyventojo, jo artimųjų individualių poreikių vertinimus bei įstaigos darbuotojų profesinės kompetencijos ir motyvacijos įvertinimus.

Nemažiau svarbus pertvarkos uždavinys yra keisti nusistovėjusias visuomenės nuostatas dėl žmonių, turinčių psichikos ir proto negalią, bei vaikų, likusių be tėvų globos.

Pasak Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorės Dovilės Šakalienės, neigiamas išankstinis nusistatymas apie vaikus, gyvenančius socialinės rizikos šeimose bei likusius be tėvų globos, žalingas mūsų visuomenei.

„Požiūris, kad yra geros šeimos ir blogos šeimos, geri vaikai ir blogi vaikai, suskaldo mūsų visuomenę ir išstumia į užribį tūkstančius vaikų, kurie taip niekuomet ir nepritampa, nors galėtų būti laimingi visaverčiai visuomenės nariai. Juk tai yra mūsų vaikai, nepamirškime to. Esame labai maža tauta, turime vis mažiau vaikų ir jeigu mes atstumiam vaikus, kuriems nepasisekė su šeimomis, pasmerkiame šeimas, užuot profesionaliai ir laiku suteikę tikslingą pagalbą, tuomet savo rankomis kenkiam sau“, – sako ji.

> Pirmame etape bus pertvarkytos 27 įstaigos.

> Jau uždaryti pirmieji vaikų globos namai „Putinas“

> „Putine“ gyvenę vaikai po 5-6 įsikūrė bendruomenėse.

> Pertvarkai skirta apie 77,4 mln. eurų, iš jų apie 64 mln. iš ES struktūrinių fondų lėšų

Pasak D. Šakalienės, svarbu, jog visuomenė suprastų, kad Institucinės globos pertvarka yra būtina, o jos rezultatai didžiąja dalimi priklausys ir nuo kiekvieno šalies piliečio požiūrio į tuos asmenis, kuriems ji yra skirta.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorei pritaria ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Pasak jos, globojami vaikai, žmonės su negalia, yra tokie pat visuomenės nariai kaip ir kiekvienas iš mūsų – geranoriški, kuriantys, siekiantys tikslų ir, gaudami reikiamas paslaugas, puikiausiai gali įsilieti į bendruomenę, todėl negalima iš anksto atstumti, teisti, nesuteikiant šanso.

Institucinės globos pertvarka negali būti sėkminga, jei ją vykdys tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ši pertvarka apima ir nemažai kitų sričių: sveikatos, įskaitant psichinės, priežiūrą, švietimą ir ugdymą, regioninę plėtrą ir daugelį kitų. Todėl į šį procesą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia kuo aktyviau įtraukti ir kitas ministerijas, nevyriausybines organizacijas, mokymo įstaigas ir pan. Kartu su švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos, vidaus reikalų ministrais, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu ir Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininku pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas dėl bendrų veiksmų vykdant pertvarką, vėliau prie susitarimo prisijungė ir Teisėjų taryba.

Pertvarką numatoma vykdyti išimtinai didelį dėmesį skiriant tarpžinybiniam ir tarpsektoriniam bendradarbiavimui, ypač vietos lygmenyje.

Savivaldybių vaidmuo bus vienas iš svarbiausių, nes savivaldybės yra arčiausiai žmonių ir joms geriausiai turi būti pažįstami gyventojų poreikiai bei tai, kokios pagalbos jiems reikia.

Ypač svarbus yra kuo aktyvesnis visuomenės įsitraukimas į šį procesą. Todėl viso pertvarkos proceso metu ketinama vykdyti visuomenės švietimo priemones, informuoti apie institucinės globos neigiamą įtaką vaiko, ypač kūdikio, asmenybės formavimuisi ir raidai, skatinti įvaikinimą ir globą.

Taip pat siekiama, kad vaikai nebepatektų į globos įstaigas. Tam stiprinamos prevencinės priemonės, kad būtų užkertamas kelias atskyrimui nuo šeimos. Kartu užtikrinamas platus reikiamų paslaugų prieinamumas šeimoms, įskaitant socialinių darbuotojų pagalbą, vaikų dienos centrus, kad šeimos pačios galėtų auginti vaikus. Spartinamos ir paprastinamos kūdikių įvaikinimo procedūros, kad jiems kuo greičiau būtų rastos tinkamos šeimos, stiprinama parama – tiek materialinė, tiek psichologinė – globėjams, šeimynoms, įtėviams.

Pasak D. Šakalienės, pertvarka užtruks keletą metų, tačiau turint aiškius tikslus, tinkamai stebint procesą bei panaudojant nevyriausybinių organizacijų ekspertizę ir bendruomenių potencialą, tai neabejotinai gali įvykti sklandžiai ir sėkmingai.

„Mes jau dabar galime apsaugoti vaikus nuo patekimo į institucinę globą po metų – dvejų, išsaugant juos šeimose ar surandant pakaitinę šeimą – globėjų, įtėvių, profesionalių globėjų vaikams su specialiais poreikiais. Belieka susitelkti bendram darbui ir atrasti savyje gerumo labiau pažeidžiamiems“, – sako ji.

Institucinės globos pertvarka finansuojama valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.