Prienų rajono ūkininkai lankėsi žemės ūkio kooperatyve „Pienas LT“
2008 metų pabaigoje susikūręs ir šiandien per 200 narių jungiantis žemės ūkio kooperatyvas (ŽŪK) „Pienas LT“, Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje pastatęs 650 t per dieną galinčią perdirbti pieno perdirbimo gamyklą, jau nuo liepos mėnesio ragina ūkininkus, kitus pieno kooperatyvus ir žemės ūkio bendroves kooperuotis į vieną stambų ūkinį vienetą. Vieni pirmųjų Lietuvoje praėjusią savaitę gamykloje apsilankė apie 30 Prienų rajono savivaldybės pieno gamintojų, ūkininkų, žemės ūkio specialistų, kurie domėjosi, kaip „Pienas LT“ kooperatyvo nariams sekasi įgyvendinti šį unikalų projektą, su kuriuo siejamos didelės Lietuvos pieno gamintojų viltys.
Kelionę inicijavo Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Butkevičius, kartu vyko rajono Žemės ūkio konsultavimo tarnybos vadovas Saulius Kavaliauskas, seniūnijų žemės ūkio specialistai. Prieniečius pasitiko ir su jais bendravo ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas, valdybos pirmininko pavaduotojas Tomas Raudonius, administracijos vadovas Gediminas Raila.
Mano, jog pieno sektorių gali išgelbėti tik kooperacija
Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ pieno baltymų gamykla sulaukia didelio susidomėjimo – tiek užsienio šalių atstovų, tiek Lietuvos ūkininkų. Vienus ji domina kaip produkcijos tiekėja, kitus – kaip alternatyva kitiems stambiems pieno perdirbėjams, dėl kurių nepasotinamo apetito pieno kainos nukrito iki tokio lygio, kad pieno gamintojai tekalba apie pieno ūkių naikinimą ir protesto akcijas. Dalis stambiųjų ūkininkų jau likvidavo bandas, pardavė savo karves, dalis – blaškosi nežinioje ir dar laukia…
Pesimistines pieno gamintojų nuotaikas sustiprina ir tai, kad pieno gamintojų nepajėgūs apginti nei šalies įstatymai, nei Vyriausybė, nei žemdirbių organizacijos. Štai žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė dar kartą priminė, jog Lietuvos pienininkystės sektorius atsidūrė labai nepalankioje padėtyje, ir situacija kiekvieną mėnesį blogėja – vidutinė pieno supirkimo kaina nukrito iki 19–20 euro centų. Tiesa, bandoma kalbėtis su Europos Komisija, siekti papildomos paramos, kuri padėtų užlopyti sunkmečio skyles, tačiau, pasak ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininko Naglio Narausko, ši parama – tik momentinė, ilgalaikės naudos ji neduos ir pieno gamintojų neišgelbės.
„Ne protesto akcijos ar netobuli įstatymai išgelbės pieno sektorių, o kooperacija. Mūsų nariai į gamyklą investavo apie 20 mln. eurų ir iki gamyklai pradedant veikti visu pajėgumu. Mes turime narių visoje Lietuvoje, kviečiame jungtis ir jus. Gausime tą pieno supirkimo kainą, kuri yra reali“, – įtikinėjo ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininkas, pabrėždamas, kad iki Rusijos embargo kooperatyvas savo nariams gana ambicingai mokėjo aukštesnę pieno supirkimo kainą, nors rinkos kainų „perdirbėjai“ ir griežė dantį ant įmonės. Embargas buvo didelė našta įmonei ir nariams, todėl ilgiau išlaikyti aukštesnę kainą nebuvo galimybių. Perdirbėjai stengiasi kooperatyvams mokėti mažesnę kainą negu ne kooperatyvų nariams, stambiems ūkininkams. „Jų tikslas – atgrasyti žmones nuo kooperavimosi. Procesas šiandien vyksta toks, todėl kooperavimasis yra strateginis tikslas ir galimybė, bet šis supratimas ir pasirinkimas priklauso nuo mūsų pačių“, – kalbėjo N. Narauskas.
Šiandien – ir kol kas – kooperatyve esantys pieno gamintojai gauna žemesnę žaliavinio pieno supirkimo kainą, negu tie, kurie nepriklauso kooperatyvui. Tačiau „Pienas LT“ kooperatyvo narių uždavinys – investicija ir pajamų didinimas, kad pieno gamintojams būtų mokama daugiau. Aukštesnė pieno supirkimo kaina priklauso nuo daugelio veiksnių. Pridėtinės vertės grandinė – pieno gamyba, surinkimas, perdirbimas, didmeninė ir mažmeninė prekyba.
„Pienas LT“ kol kas yra pieno surinkimo stadijoje
Kooperatyvas turi 49 darbuotojus, 26 pienovežius, 15 maršrutų, kuriais kiekvieną dieną surenkama apie 360 t žaliavinio pieno, kurį parduoda perdirbėjams. „ŽŪK „Pienas LT“ privalumas tas, kad savo pirkėjams galime pasiūlyti pakankamą kiekį tik geros kokybės pieno ir atitinkama kaina. Jeigu kažkurio mūsų nario pienas nėra labai geros kokybės, tai laikinai galime kompensuoti bendrais rodikliais, kol gamintojas pieno kokybę pagerins“, – tvirtino „Pienas LT“ valdybos pirmininkas.
Kooperatyvo nariais gali būti ir juridiniai, ir privatūs asmenys, ūkininkai, kooperatyvai ir žemės ūkio bendrovės. Kaip sakė N. Narauskas, 2014 m. 65 proc. viso kooperatyvo pieno pagamino ūkininkai, tarp jų ir Prienų rajono. Nuo kooperatyvo susikūrimo pradžios jame esantys Balbieriškio seniūnijos ūkininkai Rasa ir Algimantas Mieliauskai nesigaili įstoję į kooperatyvą. Pasak kartu su kitais ūkininkais atvažiavusios Rasos, buvimas kooperatyvo nariu užtikrina stabilumą ir garantijas. Ūkininkai žino, kad pienas bus laiku išvežamas, kad už jų nugaros stovi didelis kooperatyvas, kuris rūpinasi savo nariais.
ŽŪB „Pienas LT“ valdybos pirmininkas N. Narauskas patikino, kad kooperatyvas atviras visiems pieno gamintojams, palaikantiems kooperacijos idėją. Šiandien kooperatyvas šalies pieno sektoriuje įsitvirtino kaip vienas patikimiausių kooperacijos ramsčių, suteikiantis didžiausias garantijas ir saugumą kiekvienam savo nariui. Tiesa, yra įtvirtinti trys išankstiniai kriterijai, nulemiantys, ar pieno gamintojas pajėgus prisidėti prie ŽŪK „Pienas LT“ kooperacijos idėjos plėtros: karvių skaičius ūkyje ir parduodamo pieno kiekis (privaloma turėti ne mažiau kaip 30 melžiamų karvių ir per dieną parduoti ne mažiau kaip 400 litrų pieno arba 150 tonų per metus); ūkis turi atitikti pieno kokybės reikalavimus (nauji nariai privalo turėti melžimo ir pieno atšaldymo įrangas ir užtikrinti parduodamo pieno kokybę); kooperatyvas, investuodamas į pieno surinkimo veiklą, turi būti užtikrintas, jog naujas kooperatyvo narys neiškreips logistikos kaštų sistemos, t.y. geografiškai nebus nutolęs nuo esančių kooperatyvo narių, turės pakankamai gerą privažiavimą bei galės užtikrinti privažiavimą esant ekstremalioms sąlygoms (sniegas ir pan.).
Kaip minėta, šiandien kooperatyvas superka ir parduoda žaliavinį pieną. Tiesa, supirkimo kainos būsimų narių nelabai tenkina, o dabartiniai jos neatskleidžia. Įsitikinęs, kad superkamo pieno kaina kooperatyvo nariams ateityje tikrai didės, nes siekiama kurti pridėtinę vertę per logistiką ir per pieno perdirbimą, N. Narauskas pabrėžė, kad dėl to strateginiu ŽŪK „Pienas LT“ projektu buvo sumanymas pastatyti pieno perdirbimo gamyklą.
Projekto jau baigiamas įgyvendinti. Tiesa, kol nepaprastai ir nelengvai vyko gamyklos statybos darbai, projektas spėjo apaugti gandais. Juos paskatino tai, kad technologinę įrangą pieno gamyklai turėjusiai tiekti Vokietijos bendrovei „Finnah GmbH Prozess-und Verpackungstechniks“ buvo paskelbtas bankrotas, o suradus naują tiekėją, projekto vertė padidėjo. Kooperatyvo valdybos pirmininkas N. Narauskas patikino, kad šie gandai nepagrįsti, nes kooperatyvas negalėjo numatyti rangovo bankroto. „Mes laikėmės savo įsipareigojimų, o jie vėlavo teikti informaciją, nebuvo vykdomi pirmieji tiekimai pagal numatytą planą. Kai pradėjome intensyvias derybas, gavome pranešimą, kad jiems iškelta bankroto byla“, – teigė „Pienas LT“ valdybos pirmininkas.
Po pasirinkto įrangos gamintojo bankroto naują tiekėją radęs ŽŪK „Pienas LT“ pakeitė pieno perdirbimo gamyklos veiklos pradžios terminus ir ieškojo papildomų lėšų pabrangusiam projektui įgyvendinti. Nuspręsta projektą suskirstyti į du etapus, kad būtų spėta pasinaudoti skirta ES parama, tačiau dėl to gamykla ir pabrango. Pirmajam etapui įgyvendinti buvo naudojama ES parama, kooperatyvo pelnas ir jo narių anksčiau surinktos lėšos – apie 29 mln. Lt. Antrajam etapui numatoma pasitelkti kooperatyvo lėšas.
Gamykloje bus gaminama produkcija užsienio rinkai
Gamykloje baigiama diegti vadinamosios „šlapiosios“ dalies technologinė įranga, o 2016 m. viduryje jau bus gaminami pieno išrūgų ir baltymų koncentratai, kuriems rinkų dairomasi užsienyje. ŽŪB „Pienas LT“ administracijos vadovas Gediminas Raila akcentavo, kad gamyklos produkcija skirsis nuo kitos pieno perdirbimo produkcijos – bus gaminama ne pieno milteliai, bet pieno baltymai. Pagal naujausias technologijas gamykla gamins išrūgų baltymų koncentratus (MSPC80), mineralinį pieno baltymų koncentratą (MiccC85), pieno baltymų koncentratą (MPC85), grietinėlę ir laktozės filtratą (Milk permeat powder). Šie produktai gaunami iš lieso pieno, o grietinėlė nugriebiama pačioje proceso pradžioje.
„Kuo skirsis šis produktas nuo kitų?“ – į Prienų rajono ūkininkų vadovo Martyno Butkevičiaus klausimą klausimu atsakydamas G. Raila paaiškino: „Jų rinka kitokia, gana stabili kaina, gamyklų nėra daug, nes pakankamai brangi statyba ir įranga, rinka auga, plečiasi produktų panaudojimas. Kitas žingsnis –produkcijos panaudojimas medicininiais tikslais. Kalbėsimės su sporto papildų, jogurtų gamintojais.“
Ne kiekvienas ūkininkas finansiškai pajėgus tapti lygiaverčiu kooperatyvo nariu
ŽŪK „Pienas LT“ žaliavą superka tiek iš kooperatyvo narių, tiek iš pavienių pieno pardavėjų. Suprantama, kad narystė kooperatyve suteiks daugiau išskirtinių sąlygų nei esant pavieniu statytoju, todėl rekomenduojama tiesiog pirmiau įstoti į kooperatyvą (įnašas už pajų siekia 144,81 euro, o stojimo mokestis – 28,96 euro). ŽŪK „Pienas LT“ kooperatyvo nariai automatiškai įsipareigoja parduoti pieną tik kooperatyvui. Prieš patvirtindami ūkio narystę kooperatyve, ŽŪK „Pienas LT“ atstovai iš pradžių apsilankys ūkininko ūkyje, įvertins gaminamos žaliavos kokybinius parametrus, turimą pieno atšaldymo įrangą. Ūkininkas taip pat privalo užtikrinti privažiavimą iki pieno gamybos bloko. Tiesa, norint tapti lygiaverčiu kooperatyvo nariu, kurių pelnas buvo panaudotas gamyklos statybai, tektų atverti ne pinigines, bet santaupų dėžutes, priklausomai, kiek karvių yra laikoma. Tiesa ir ta, kad įnešamą sumą galima išmokėti per keletą metų, nes kooperatyvas savo nariams gali pritaikyti lanksčias sąlygas.
Teigiama, kad paleidus gamyklą, pieno perdirbimo gamyklos pajėgumai leis kooperatyvui perdirbti apie 650 tonų pieno per parą. Tačiau dar labiau modernizavus įmonę pajėgumus galima padidinti iki 1200 tonų per parą. Pieno perdirbimo gamykloje dirbs apie 100 žmonių. 2015 m. beveik visą pieną dar ruošiamasi parduoti ir tik nedidelė dalis bus skirta įrangai paleisti. 2016 m. bus perdirbama 36 proc. pieno, visa kita dalis – parduodama. Valdybos narių nuomone, realiai įtaką rinkai bendrovė darys 2017 m.: didžiąją dalį perdirbs pati, nes toks ir yra tikslas – parduoti mažesnę žaliavinio pieno dalį.
„Pienas LT“ tikslas ir siekis
„Pieno gamintojai yra kol kas labai susiskaldę, o mūsų galėtų būti gerokai daugiau, – apgailestavo valdybos pirmininkas N. Narauskas. – „Pienas LT“ tikslas ir siekis – ilgalaikės naudos, būti vieningiems, teikti savo valią Vyriausybei“, – pabrėžė jis.
Ekskursijoje po gamyklą bei administracines patalpas Prienų rajono savivaldybės ūkininkus lydėjo ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininko pavaduotojas Tomas Raudonius bei projekto vadovas. Jie parodė, kas vyksta gamybos salėse, kaip montuojama įranga, taip pat atsakė į daug abejonių, nepasitikėjimo, netikrumo širdyje turinčių ūkininkų klausimus, padrąsindamas juo nebijoti jungtis į didelį kooperatyvą, kuris dabar užtikrintų stabilumą, o ateityje – supirkimo kainų augimą ir, be abejo, stiprų partnerių užnugarį.
Ekskursijai po kooperatyvo ir pieno perdirbimo gamyklą baigiantis, „Pienas LT“ atstovai padėkojo Prienų rajono savivaldybės ūkininkams, valdžios atstovams už apsilankymą, domėjimąsi kooperacijos galimybėmis. Savo ruožtu Prienų atstovai pasidžiaugė svetingu priėmimu, pasidalijimu žiniomis ir patirtimi. „Atėjo metas daryti pokyčius. Kooperacija – tai kelias pieno gamintojams, ypač smulkiems ūkiams. Vienu iš pavyzdžių gali būti Kredito unija“, – akcentavo Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas. Jis pritarė idėjai, kad subsidijos pieno gamintojams būtų teikiamos per kooperaciją, apjungiant lėšas.
