Liepos 6-ajai – Lietuvos valstybės dienai. Mūsų krašto didžiavyrių istorijos pėdsakai Vilniuje. Pirmasis ratas
Liepos 6-oji –Lietuvos valstybės diena, karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, mūsų savasties, pirmoji Lietuvos Europoje diena 1253 metais.Tai ir dabartinė moralinės atsakomybės diena, nes Lietuvos žmonių pasitikėjimu suteikta teisė kalbėti ir veikti Lietuvos valstybės vardu įpareigoja atsakingai dirbti Tėvynės klestėjimui, jos saugumui, jos žmonių labui, o ne didesniems ar mažesniems savo ar kompanionų verslo interesams, pučiant miglą ar muilo burbulus giliau nesusimąstantiems žmonėms, darant „vietinę įtaką“, skatinant sau tinkamus vietinius karaliukus.
Daugelis tą dieną giedosime„Tautišką giesmę“, kiti apsilankys daugiasluoksniame Lietuvos istorijos ir tradicijų, renginių lobyne –Kernavėje, dar kiti aplankys kitus mūsų baltiškos žemės piliakalnius.
Visi dažnai būname sostinėje ir galbūt ne visada susimąstome apie ten esančius savo krašto istorijos pėdsakus. O jų ne tiek ir mažai.Tiesiog prieš kelias dienas, būdamas Vilniuje, nusprendžiau susisteminti mūsų krašto (turiu omenyje Prienų ir Birštono savivaldybes) istorijos pėdsakus sostinėje.
Pagal tradiciją ekskursiją turėtume pradėti nuo Vilniaus arkikatedros, kurioje ilsisi Jiezno vardo krikštatėvio, labai prisidėjusio prie Birštono ūkinio gyvenimo pagyvėjimo, LDK didžiojo kunigaikščio, 1501–1506 m. Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio palaikai. Šalia esančiuose Valdovų rūmuose Žygimanto Senojo (1506–1548) laikais rinkdavosi Lietuvos ponų taryba, kurioje dalyvaudavo Jiezno, Birštono, Balbieriškio žemių valdytojas Motiejus Mikitinyčius, o Žygimanto Augusto (1548–1572) laikais – jo sūnus Jaroslavas Holovčinskis.
Aušros vartų gatvė – dvi krašto didžiūnų epochos
Nuostabi ir nepakartojama Aušros vartų aura. Praėję pro Vytimi pasidabinusius Aušros vartus, nusilenkę Dievo motinai, atsiduriame šalia Šv.Teresės bažnyčios. Dabartinė trinavė bažnyčia mūrine dviaukšte galerija sujungta su Aušros vartų Švenčiausios Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos koplyčia. 1633–1639 metais Lietuvos pakanclerio Stepono Paco pastangomis ši bažnyčia buvo funduota. 1750 m. sudegė stogas, tačiau vėliau bažnyčia buvo atstatyta. Svarbiausia tai, kad šios bažnyčios rūsiuose yra palaidotas Steponas Pacas (1587–1640). Tai didi to laikotarpio asmenybė, padariusi labai greitą valstybinę karjerą. Jau 1615 metais Steponas Pacas iš karaliaus gavo Lietuvos didžiojo raštininko pareigas, 1620 m. – Kuršėnų seniūniją, 1622 m. – Prienų seniūniją,1626 m. jam buvo suteiktos Lietuvos referento pareigos, nuo 1626 metų pakeltas į Vitebsko pilininkus, 1630 m. pradžioje užėmė Lietuvos rūmų iždininko pareigas, o metų pabaigoje tapo Lietuvos didžiuoju iždininku, taip pat pradėjo valdyti Vilkaviškio seniūniją. 1633 metais jis perleido Prienus vyresniajam sūnui Stanislovui, Vilkaviškį – jaunesniajam Kristupui Zigmantui, būsimam LDK kancleriui. 1635 metais užėmęs pakanclerio pareigas, jis pasitraukė iš iždininko ir raštininko pareigų. 1640 m. prieš mirtį pradėjo statyti Šv. Juozapo karmelitų vienuolyną, Jiezno bažnyčią bei dvaro rūmus. Norėjome surasti tiek daug nusipelnusio mūsų kraštui 1640 metais mirusio Stepono Paco kapą, bet klebonas sakė apie tai nieko negirdėjęs. Teks prie to sugrįžti kitą kartą, jeigu amžiai nepadarė savo. Steponas Pacas dar tais laikais sujungė dvi Nemuno puses. Prisiminkime dar ir tai, kad 1623 m. Steponas Pacas su žmona Ona – Rudaminaite Dusetiške fundavo antrąją Birštono bažnyčią. Norisi tikėti, kad nors mažiausioje rengiamoje būsimoje Prienų krašto muziejaus ekspozicijoje atsiras vietos garbingų žmonių atminčiai…
Paėjus vos keletą metrų kairėje Aušros vartų gatvės pusėje (Aušros vartų gatvė 7) surasime Bazilionų vienuolyno vartus. Įėję pro juos, surandame ir šiandien stovinčią mūrinę šventovę – tuometinę Šventosios Trejybės cerkvę. Ją 1514 m. fundavo tuometinis Vilniaus pilies viršininkas ir LDK etmonas Konstantinas Ostrogiškis. Tuomet šalia cerkvės atsirado ir stačiatikių vienuolynas. Šio vienuolyno rūsiuose yra palaidota Aleksandro Jogailaičio žmona Elena, Rusijos caro Ivano III dukra. Šiame vienuolyne savo valia buvo palaidotas ir su kunigaikštiene kartu jos vedybų metu iš Maskvos žemių atsikėlęs jos valdinys, padaręs didžiausią sėkmės karjerą Motiejus Mikitinyčius (1471–1539), daug prisidėjęs prie šio vienuolyno įkūrimo. Jis buvo kilęs iš garsios Gulbės herbo rusėnų Rapalovskių giminės iš Starodubo. Tai garsiausias XVI amžiaus mūsų krašto didikas.
Motiejus Mikitinyčius – ilgametis Jiezno dvaro valdytojas (1507–1539), Birštono vietininkas (1503–1521), Birštono laikytojas (1522–1536), taip pat valdęs Balbieriškio Ganuso dvarą prie Peršekės. Mogiliovo apylinkėse Motiejus Mikitinyčius valdė Holovčino dvarą ir Kniažycus (LDK didysis kunigaikštis Aleksandras ir jo epocha – V., 2007, p. 95–104). Taigi, noromis ar nenoromis rusėnas Motiejus Mikitinyčius pirmasis sujungė daugumą Prienų ir Birštono savivaldybės žemių.
Jis buvo įtakingas, nes kurį laiką jį palaikė kunigaikštienė Elena, o vėliau ir Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis. Motiejus Mikitinyčius dalyvavo Lietuvos ponų tarybos darbe. Jis buvo ganėtinai turtingas, nes 1528 m. surašomos kariuomenės sąrašuose Motiejus Mikitinyčius turėjo kariuomenei pristatyti 79 raitelius, tai tik šiek tiek mažiau negu turtingieji Albrechtas Goštautas, Konstantinas Ostrogiškis, Jonas Zaberezinskis, kunigaikščiai Radvilos (Lietuvos Metrika, knyga 25 – V., 1998, p. 175–177, 181–182). Tai reiškė, kad Motiejus Mikitinyčius tuo metu turėjo 6300 valdinių. Pagrindinės jo valdos mūsų krašte buvo Jiezno ir Šventininkų (dabartinėje Kaišiadorių rajono Kruonio seniūnijos teritorijoje-V.K) valsčiai. Tuo metu atsirado pirmieji Jiezno valsčiaus kaimai: Liciškėnai, Sundakai, Sobuva, Nibriai. Šventininkų valsčiuje, Jiezno dvaro Purvininkų palivarke – Kurniškės, Plytnikai, Valiūniškės, Andriūnai. Jiezno dvaro savininkas gyveno Vilniuje, kur turėjo nemažai nekilnojamo turto, dažnai būdavo Birštone. Jiezno dvaras turėjo administracines patalpas. Ar buvo pilis tuo metu, reikalingi tyrinėjimai (www.jieznoparapija.lt/news/id4.php?subaction=showfull).
Motiejus Mikitinyčius buvo aršus stačiatikis. Likus keliems metams iki mirties jis užrašė Šventininkų palivarką kartu su Kurniškių ir Sevelionių kaimais stačiatikių Šventos Trejybės vienuolynui.
Motiejus Mikitinyčius 1539 m. savo testamentu paprašė jį palaidoti šiame vienuolyne, o dar užrašė vienuolynui po savo mirties ir Purvininkų dvaro rūmų patalpas, be to, medaus duoklę stačiatikių vyresnybei Kijeve. Jiezno, Balbieriškio žemes po mirties paveldėjęs sūnus Jaroslavas (1520–1567) šio testamento nesilaikė ir žemių stačiatikių vienuolynui neatidavė.
Didžioji Pacų rezidencija
Praėję Pacų septynioliktame amžiuje įsigytus rūmus, mačiusius, kaip 1812 m. Liudvikas Pacas sveikino Napoleoną, pro miesto rotušę žingsniuokime iki Vilniaus universiteto. Jo reikšmės ir įtakos Lietuvai, Europai ir kiekvienam iš mūsų net nereikia aiškinti – tai proto, išminties, pažangos, menų ir kultūros, filosofijos apmąstymų didybė. Tuometinio universiteto spaustuvę nuolatos rėmė Jiezno dvaro savininkai (1744–1774) Antanas ir Teresė Pacai. Ir galbūt neatsitiktinai savo rūmus Pacai įsirengė šalia Jėzuitų akademijos, vėlesnio Universiteto (Šv. Jonų g. 3).Tai dviejų aukštų rūmai su vidiniu kiemeliu. 1628 metais šiuos rūmus įsigijo tuometinis LDK raštininkas Steponas Pacas. Po jo ir žmonos Onos Dusetiškės mirties rūmus paveldėjo būsimasis LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas. 1655 metais rūmus apiplėšė Rusijos kariuomenė. Rusus išvijus, rūmai buvo atstatyti ir išpuošti. Nuo 1783 metų rūmus perėmė Sapiegos, jie matė Prienų seniūną Kazimierą Nestorą Sapiegą, kovojusį 1794 m. sukilime prieš carizmą. Dabar puošniuose, tobulai restauruotose rūmuose įsikūrusi Lenkijos ambasada.
Nuėjome vos kilometrą, o kiek ženklų, kiek kraštui atsidavusių asmenybių, prieš kurias mes, jiezniečiai, birštoniškiai, prieniškiai ir Balbieriškio žmonės, turėtume nusilenkti.
(Bus daugiau)
Istorikas Vytautas Kuzmickas
Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos narys istorikas Vytautas Kuzmickas konsultuoja sudarant giminės genealoginį medį, taip pat Jiezno, Stakliškių, Birštono, Užuguosčio, Kalvių, Punios, Prienų, Balbieriškio, Išlaužo, Veiverių, Skriaudžių, Pakuonio. Garliavos ir apylinkių, parapijų, dvarų, kaimų, istorinio paveldo objektų, žemės valdų ir statinių tyrinėjimuose. Kontaktai: 8 652 02850, el.p. vytautaslituanus@gmail.com
