Blogus kvapus naikins probiotikais
Margininkų kaimas Kauno rajone jungiasi su to paties pavadinimo gyvenviete Prienų rajono savivaldybėje. Matyt, prieš vykusias reorganizacijas tai buvo vienas didelis kaimas. Vietovė yra geroje geografinėje vietoje, geras susisiekimas su Kaunu ir Prienais bei aplinkiniais miesteliais.
Kaip pasakojo bendruomenės pirmininkas Justinas Rimas, pokario metais Margininkuose gyveno 900 gyventojų, o šiuo metu jų likę vos 217. Vietovė patraukli gyventi žmonėms: yra mokykla, biblioteka, ambulatorija ir netgi17 a. statybos medinės architektūros bažnyčia. Klebono Virginijaus Gražulevičiaus dėka bažnyčia naudojama ne tik religinėms apeigoms, čia vyksta ir kultūriniai renginiai. Pasak J. Rimo, bendruomeniškumas sukuriamas per kultūrą ir bendravimą, o dvasiškis toleruoja įvairias kultūras, čia vyksta įvairūs susitikimai. Bendruomenės pirmininkas didžiuodamasis primena, kad bažnyčios erdvėse vyko ir susitikimas su Prezidentu Valdu Adamkumi.
Bendruomenės pirmininkas analizavo, kokie veiksniai įtakoja tai, kad kaimas nyksta. Remiantis daugelio nykstančių kaimiškųjų gyvenviečių pavyzdžiais, darytina išvada, kad svarbiausia priežastis – darbo vietų stygius; antras veiksnys – nepakankama infrastruktūra, o trečias – aplinkosaugos reikalai. Bendruomenės tikslas – savo kaimą atgaivinti ir išplėsti.
J. Rimas pastebėjo, kad Margininkuose darbo vietų yra, o dirbti nėra kam.
Kaime yra stambus Audriaus Banionio gyvulininkystės ūkis, kuriame auginama apie 2500 kiaulių ir 300 mėsinių galvijų bei 300 melžiamų karvių. Čia sukurta 110 darbo vietų, o darbininkai, užuot įsikūrę tose apylinkėse, į darbą važinėja iš Kauno. Kyla klausimas, kodėl Margininkuose, nors kaimas yra Kauno miesto rekreacinė zona, žmonės nenori kurtis ir gyventi? Pasirodo, A. Banionio gyvulininkystės kompleksas įkurtas vos ne gyvenvietės centre, todėl tvyro nemalonus kvapas.
– Jauni žmonės nesiryžta čia apsigyventi, nes jaučia diskomfortą. Vienas iš gyvenimo kokybės kriterijų yra švari aplinka. Manau, kad daug jaunų ūkininkų atvyktų ir įsikurtų Margininkuose, jeigu būtų išspręsti aplinkosaugos, o po to ir infrastruktūros bei susisiekimo klausimai. Mūsų projektas ir gimė svarstant, kaip išspręsti šias problemas, – pasakojo J. Rimas.
Projekto „Dėl oro taršos ir nemalonių kvapų mažinimo Margininkų kaimo fermose” uždavinys – kiaulių komplekse įdiegti modernią probiotikų naudojimo technologiją. Jos efektyvumas turėtų siekti 80-90 proc.
Pasak bendruomenės pirmininko, iš pradžių buvo keliami du problemos sprendimo būdai: pirmas – įpareigoti ūkininką fermas iškelti toliau nuo gyvenvietės, o kitas – ieškoti būdų, kaip sumažinti oro taršą. Visgi bendruomenė surado bendrą kalbą su ūkininku, kuris čia gimęs ir augęs, įkūręs savo ūkį ir jame sėkmingai dirba. Jis suprato, kad kito kelio išlaikyti tokią fermą gyvenvietėje nėra, ir į tai pažiūrėjo geranoriškai.
Bendruomenė tada prašė skirti lėšų, kad būtų atlikti tyrimai „Kaimo kraštovaizdžio formavimo ir tvarkymo, mažinant amoniako emisiją dėl klimato kaitos“. Vykdant projektą „Margininkų ir Upininkų kaimų kraštovaizdžio formavimas ir tvarkymas, siekiant teigiamos įtakos klimato kaitai“, buvo pasirašyta bendra partnerystės sutartis tarp ūkininko A. Banionio, Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento, Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Žemės ūkio rūmų, Mokslinių ir taikomųjų projektų centro ir Upninkų kaimo bendruomenės iš Jonavos rajono (įgyvendinus projektą, patirtį perduos jiems).
Tyrimams atlikti 34 tūkst. litų bendruomenė gavo iš ES fondų. Kaip pasakojo J. Rimas, projekte padaryti įvairūs skaičiavimai, matavimai, prie taršos šaltinių identifikuoti skysto mėšlo rezervuarai, parengta analitinė patirties medžiaga, kad būtų galima argumentuoti. Taip pat reikia domėtis Vakarų ir aplinkinių šalių, kurios probiotikus naudoja jau seniai, patirtimi. Bendruomenės pirmininkas džiaugiasi, kad ir kiti projekto partneriai į problemą pažiūrėjo kūrybiškai ir sutiko bendradarbiauti.
Probiotikai naudojami ne tik fermose, dideliuose gyvulininkystės kompleksuose, bet ir valymo įrenginiuose. Preparatais purškiama saugyklų aplinka, pašarai ir kt. Juos panaudojus produkcijos kokybė gėrėja. Probiotikai purškiami šiltuoju metų laiku nuo balandžio iki spalio mėnesio.
Biotechnologijų naudojimas nėra brangus. Aplinkos audito departamento skaičiavimais, 1 kiaulei per 4 mėn. panaudojamas 1 Lt. Bekonui užauginti reikia 6-8 mėnesių, taigi ta suma nėra didelė, lyginant su gaunama nauda.
Kadangi visi tyrimai ir matavimai atlikti, belieka laukti, kad kitais metais ūkininkas juos panaudos savo fermose, o gyventojai turės švarią aplinką. Ir jeigu tai pasitvirtins, patirtimi galės pasinaudoti ir kiti gyvulius auginantys ūkiai. O kaimuose kursis jaunos šeimos, nauji ūkininkai, kurių jau negąsdins nemalonūs kvapai.
Stasė Asipavičienė
