Prisilietimas prie Justino Marcinkevičiaus gyvenimo ir kūrybos
Balandžio 17 dieną Birštono krašto muziejuje vyko renginys „Lig smerčio įsimylėjęs Birštoną“, skirtas poeto Justino Marcinkevičiaus 85-osioms gimimo metinėms paminėti. Renginio metu buvo pristatyta ir paveikslų bei nuotraukų paroda.
Susirinkusiuosius pasveikino Birštono muziejaus direktorė Vilijeta Šalomskienė, pasidalijusi savo įspūdžiais iš susitikimo su poetu.
Popietę Vytauto Kernagio daina „Neišsigąsk, tai aš“ pradėjo Roma Ruočkienė, o poeto Justino Marcinkevičiaus eiles skaitė renginio vedėja, Birštono gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Asta Ferevičienė.
Nemoku mirties.
Sakau, kad mirties nemoku.
Dabar ir per amžius
Nemoku, nesuprantu.
Štai: lyg nesuprastą pamoką
Tylėdami išnešam žmogų.
O atrodo, kad upę,
Išėjusią iš krantų.
Šie poeto žodžiai gausiai susirinkusiems jo kūrybos gerbėjams buvo tarsi balsas iš Anapus, priverčiantis patikėti, kad jis niekur neiškeliavo, o yra čia, su mumis.
Istorikas Antanas Krūvelis sakė, kad jam, „kaip ir daugeliui Lietuvos žmonių, Just. Marcinkevičius yra didžiausias autoritetas, tautos sąžinė. Jis to neplanavo, bet tuo tapo dėl visų Lietuvos žmonių meilės. Jo žodis turėjo prasmę, dėl to ir tapo autoritetu. Žmonės jį myli, juo remiasi ir cituoja jo žodžius. Kito tokio žmogaus ir poeto mes neturim“. Istorikas dar paminėjo, kad Just. Marcinkevičius Lietuvos žmonėms paliko ir priesakus – išsaugoti Gedimino kalną bei Kristijono Donelaičio gimtinę Tolminkiemį, kuriame yra lietuvių dvasia, bei paskaitė keletą eilėraščių, pasidalijo prisiminimais.
Teresė Murauskaitė pasakojo apie 2012 metų vasarą poilsio namuose „Nemuno vingis“ vykusią Lietuvos neįgaliųjų fotografų ir dailininkų stovyklą, kuri buvo skirta Justino Marcinkevičiaus tėviškės įamžinimui. Dabar Birštono muziejuje ir buvo pristatyti šio plenero metu sukurti 14 paveikslų, taip pat įvairių autorių poeto nuotraukos.
T. Murauskaitė dalijosi prisiminimais bei įspūdžiais iš susitikimų su gerbiamu poetu ir prisipažino, kad Just. Marcinkevičius jai pavedė parašyti apie Alksniakiemio kaimą, jo žmones. Tačiau, pasak T. Murauskaitės, jai vienai tai labai didelis darbas, tad reikalinga ir kitų pagalba.
Alksniakiemio bendruomenės pirmininkė Daiva Earle pasakojo, kad 2010 metų rugpjūčio 3 dieną Just. Marcinkevičius viešėjo jų bendruomenėje ir visiems pasirašė autografus savo eilėraščių knygelėje. Tai buvo paskutinis poeto apsilankymas savo gimtinėje. Bendruomenės pirmininkė priminė, kad šiais metais gegužės 23 dieną Alksniakiemyje jau trečią kartą vyks Just. Marcinkevičiaus poezijos skaitymai. „Just. Marcinkevičius, kaip ir sakė savo eilėraštyje „Aš nemoku mirties“, buvo, yra ir bus visada su mumis, kaip Maironis ar E. Mieželaitis. Mes turime galimybę puoselėti jo palikimą ir meilę gimtajam kraštui“, – sakė D. Earle.
Just. Marcinkevičiaus eiles skaitė Prienų kūrėjų klubo „Gabija“ narys Jurgis Montvila. A. Ferevičienė skaitė ištrauką iš Just. Marcinkevičiaus poemos „Donelaitis“.
Renginio metu grojo ir dainavo R. Ruočkienė ir Birštono kultūros centro kapelos „Lendrūnas“ vadovas Algimantas Jazbutis.
Visiems už dalyvavimą renginyje ir pasidalijimą prisiminimais bei prisilietimą prie mūsų krašto ir visos Lietuvos poeto dėkojo Birštono savivaldybės mero pavaduotojas Vytas Kederys ir muziejaus direktorė.
