Biblioterapijos ir meno terapijos nauda: išmokome pažvelgti į save

Mintis Birštone rengti biblioterapijos užsiėmimus 2008 m. gimė viešosios bibliotekos direktorei Alinai Jaskūnienei, kuri vėliau savo idėją aptarė su „Tulpės“ sanatorijos direktore Liucija Patinskiene ir visa tai sutvirtino dvišale sutartimi.

Taip „Tulpės“ sanatorijoje atsirado dar viena, nauja ir įdomi paslauga – biblioterapija. O vėliau ir kurorto moterys panoro dalyvauti šiame projekte. Biblioterapijos užsiėmimus veda sanatorijos psichologė Brigita Gelumbauskienė ir bibliotekininkė Nijolė Raiskienė (anksčiau Stefanija Puskunigienė). Kaip pasakojo „Tulpės“ sanatorijos psichologė B. Gelumbauskienė, nuo2010 m. pateikus paraišką projektas buvo papildytas ir meno terapija. Dabar jis vadinasi „Biblioterapijos ir meno terapijos užsiėmimai Birštono miesto savivaldybės gyventojams“. Pirmais metais dar buvo gautas finansavimas, o kitais lėšų nebuvo skirta. Šiais metais ir neprašėme.

– Tačiau moterys, kurios reguliariai rinkdavosi į užsiėmimus, jų norėjo. Darėme ir darome tai tik savo noru ir iniciatyva. Man šis papildomas darbas teikia malonumą, įgyju daugiau patirties. Ligoniai sanatorijoje būna gana neilgą laiką, todėl su jais pasiektus rezultatus sunkiau išanalizuoti, o su vietiniais žmonėmis, kurie lanko užsiėmimus jau trečius metus, galima atidžiau ir giliau pažvelgti į save, aptarti ir išanalizuoti rezultatus. Be to, šis klubas arba grupė turi tam tikras taisykles, laikosi konfidencialumo, – pasakojo B. Gelumbauskienė.

Grupę sudaro 10-12 moterų, kurios renkasi kiekvieną antradienį 17.30 val. Pasak psichologės, grupės sudėtis šiek tiek keičiasi, ateina naujų žmonių, panorusių daugiau sužinoti apie save, savo problemas ir atrasti tinkamiausią jų sprendimo modelį. Pirmais metais moterys rinkdavosi bibliotekoje, o dabar nutarė pasinaudoti „Tulpės“ sanatorijos patalpomis. Nuoseklus darbas, skaitant knygų ištraukas, aptariant vienus ar kitus jausmus, santykius bei situacijas, kartu pritaikant ir meno terapiją atveria platesnes galimybes tobulėjimui, savęs ir aplinkinių pažinimui.

B. Gelumbauskienė pasakojo, kad vakaro skaitymų temas parenka iš anksto. Gali būti tokios temos: „Pyktis“, „Pasitikėjimas“, „Baimė“, Meilė“, „Neapykanta“. Temos nagrinėjamos kalbant apie konkretų veikėją: ką aš daryčiau atsidūrusi panašioje situacijoje, ką aš apie tai manau, kas mane šiame tekste „užkabino“, kuo aš geresnė už šį herojų.

Sanatorijoje taikyti biblioterapiją ir meno terapiją rekomenduoja gydytojas, o kai kurie smalsumo genami ateina patys. Ir, kaip pastebėjo psichologė, daugeliui tai patinka.

Pirmąsias knygas, kurias reikėtų paskaityti ir rekomenduoti skaityti ištraukas užsiėmimų metu padėjo parinkti psichologė Genovaitė Petronienė, o kitas atranda pati Brigita.

Šio antradienio vakarą grupė moterų susirinko į pirmąjį, įvadinį pasikalbėjimą ir sezono veiklos aptarimą. Praėjusiais metais buvo surengta 20 užsiėmimų, o šiemet – trečiųjų metų – „studijos“ bus šiek tiek trumpesnės: numatyta apie 10 susitikimų. Kad būtų įdomesni užsiėmimai, buvo pasiūlyta pasikviesti paskaityti paskaitą ir pasikalbėti Birštone gyvenantį psichologą Rimantą Kočiūną.

Ką moterims duoda biblioterapijos užsiėmimai ir meno terapija?

Ksenija: „Būna, kad kalbam, diskutuojam, bet kartais ir teptuku kažkokius jausmus išliejame popieriuje. Pieši viena, o pamatai visai ką kita. Kažką darai ir pats save nustebini. Tokie pokalbiai, literatūrinių kūrinių nagrinėjimas ir analizavimas padeda pažinti save, o taip pat ugdo pasitikėjimą kitais“.

Nijolė: „Mus labai suartina bendravimas, tampame labai artimi“.

Rimutė: „Nesvarbu, ką darom – piešiam ar skaitom, bet į viską žiūrim per savo prizmę. Labai daug sužinom patys apie save…“

Lijana: „Panašūs užsiėmimai vyksta ir su slaugomais žmonėmis, tačiau taikoma kita metodika. Mes nemažai skaitome, bet dar daugiau kalbamės ir diskutuojame, ypač apie vaikų ir tėvų santykius.“

Kaip pastebėjo kalbėjusios moterys, pajutus bendrystę, viduje vyksta tam tikras procesas. Panašios problemos žmones suvienija, o išsikalbėjus ateina palengvėjimo jausmas, ypač po piešimo seanso. Pasak jų, piešinių analizavimas labai reikšmingas, nes per spalvas, figūras, potėpius taip pat daug išaiškėja.

Pasak Brigitos, po užsiėmimų (o gal per užsiėmimus) būna ir ašarų, ir juoko.

Birštono viešosios bibliotekos direktorė A. Jaskūnienė džiaugiasi, kad biblioterapija puikiai prigijo kurorte, taikoma ne tik sanatorijoje, kviečiami ir kiti, panorusieji geriau pažinti savo vidinį pasaulį, padėti jame pasidaryti tam tikrą tvarką, kad būtų ir pačiam lengviau ir paprasčiau gyventi, ir šalia esantiems artimiesiems.

– Džiaugiuosi, kad biblioterapija ir meno terapija naudojama pas mus. Manau, kad reikia tobulėti. Kitais metais švęsdami pirmąjį penkmetį turėtume rengti ne tik susitikimus su psichologais, psichiatrais, bet ir organizuoti seminarus, – sakė A. Jaskūnienė.

Kitą antradienį moterys susirinks į pirmąjį dalykinį užsiėmimą – skaitys, analizuos, diskutuos, pieš, ieškodamos kelio į tobulėjimą. O kad būtų jaukesni vakarai prie knygos, pasivaišins karšta arbatėle, pačių keptu pyragu. Kas nori prisidėti, visada maloniai laukiamas.

Stasė Asipavičienė