Lietuvių literatūros pamokos V. Mykolaičio-Putino tėviškėje
Visą sausio mėnesį ketvirtadieniais lietuvių kalbos ir literatūros pamokos „Žiburio“ gimnazijos abiturientams vyko netradicinėje edukacinėje erdvėje – Vinco Mykolaičio-Putino tėviškėje.
Kiekvieną ketvirtadienį į Pilotiškes, žymaus rašytojo, kraštiečio tėviškę, su savo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojomis vyko vis kita gimnazijos ketvirtokų grupė. Dalyje namo, kuriame gyveno poetas, dabar įrengtas muziejus, todėl buvo labai įdomu pamatyti autentišką V. Mykolaičio-Putino aplinką ir, žinoma, garsųjį Aušrakalnį.
Gimtinės vaizdus Vincas Mykolaitis aprašė romane „Altorių šešėly“, todėl dažnas abiturientas nekantravo pamatyti rašytojo tėviškę. Abiturientus labiausiai nustebino tai, kad apie rašytoją pasakojo ne muziejininkai, o jo paties giminaitis – brolio sūnus, vis dar gyvenantis tėviškėje. Pasakojimas buvo nuoširdus, atviras, paremtas ne knygose skaityta informacija, o autentiškomis, kartu su rašytoju išgyventomis akimirkomis. Muziejaus-tėviškės sienas puošia ne vien V. Mykolaičio portretai, bet ir paties rašytojo dar mokykloje pieštas Gedimino paveikslas. Mokiniai nekantravo pamatyti ir romane aprašytą Aušrakalnį, ant kurio užlipęs Liudas Vasaris mėgdavo stebėti saulėlydžius. Ant kalnelio tebeauga V. Mykolaičio-Putino pasodinti medžiai, ten, atrodo, vis dar jaučiama poeto dvasia, todėl ir abiturientų deklamuojami eilėraščiai ant Aušrakalnio skambėjo kažkaip kitaip, ypatingai.
Taigi apsilankymas poeto tėviškėje leido mums pažinti V. Mykolaitį-Putiną kitaip. Ne tik iš jo biografijos ar kūrybos, bet ir iš širdingų bei tikrų giminaičių pasakojimų ir prisiminimų. Turėjome unikalią galimybę ne tik pamatyti V. Mykolaičio-Putino aplinką, bet ir pajausti vis dar ten plevenančią poeto sielos dalelę.
Laima Lukoševičiūtė, IV kl.
