Prasmingi susitikimai…
Dažnai susitikimai su mūsų kraštiečiais būna įprasminti jų naujųjų knygų pristatymu. Per pastarąsias dvi savaites Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje įvyko du tokie susitikimai su knygų autoriais. Praėjusią savaitę bibliotekoje viešėjo Karolis Rimtautas Kašponis, šią – rašytojas Vytautas Bubnys.
Savojo krašto šaknys pažįstamos iš istorinių šaltinių, knygų, muzikos garsuose išlieka kūrėjo dvasia. Vietiniai žmonės labai brangina savo krašto etnokultūrinį, istorinį paveldą. Natūralu, kad į krašto istorijos knygą puslapius įrašo ir kitų Lietuvos regionų šviesuoliai. Vienas jų – profesorius Karolis Rimtautas Kašponis, parengęs knygą apie Algirdą Julių Greimą.
Sausio 19 d. Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje įvyko knygos „Greimas arti ir toli“ pristatymas, kuriame dalyvavo jos autorius prof. K. R. Kašponis, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doc. Rolandas Aidukas. Prienuose, Globos namuose, gyvenantį prof. K. R. Kašponį pasveikinti į biblioteką atvyko Globos namų ir Prienų rajono savivaldybės atstovai, renginį muzikine programa papuošė Prienų meno mokyklos mokiniai.
„Greimas arti ir toli“
Ši knyga – puikus A. J. Greimo įamžinimas. A. J. Greimas – vienas iš semiotikos (mokslo, tiriančio ženklus ir ženklų sistemas, kalbas kaip ženklų sistemas semantiniu, sintaksiniu ir pragmatiniu aspektu) kūrėjų, vienos žymiausių pasaulyje Paryžiaus semiotikos mokyklos pradininkas ir vadovas, įžymus kalbininkas, lietuvių mitologijos tyrinėtojas, vienas žinomiausių lietuvių tarptautiniame mokslo pasaulyje, daugeliu požiūrių prilygintinas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Visas mokslininko gyvenimas buvo paskirtas studijoms, semiotikos tyrinėjimams. Ypač novatoriškas jo požiūris į tarpdisciplininę semiotiką. Kaip pažymėjo R. K. Kašponis, semiotika yra tiltas tarp civilizacijų. Prienams A. J. Greimas taip pat brangus, nes čia gyveno reikšmingu savo gyvenimo periodu. LR Vyriausybės nutarimu Greimų vardas suteiktas tiltui per Nemuną Prienuose.
A. J. Greimo vardas žinomas ne tik Europoje. Jo veikalai išversti į daugelį pasaulio kalbų, o mokslinių atradimų svarba ypatingai buvo aktualizuota Kinijoje vykusiame semiotikų kongrese „Globalioji semiotika – tiltas tarp skirtingų civilizacijų“. Kinų mokslininkai atkreipė dėmesį, kad semiotikos atradimus galima panaudoti teisėje. K. R. Kašponis apgailestavo, kad Lietuvos teisininkai į tai dar neatkreipė dėmesio. Juk tekstas, perskaitytas vieną kartą, dar neatskleidžia mūsų suvokimui visų prasmių, neatveria gelmės. Tekstas turi klodus, kuriuos gali atverti praktinis semiotikos naudojimas. Pavyzdžiui, Vokietijoje semiotikai nagrinėja turizmo poreikius, vystymosi tendencijas, nes nagrinėja tą dalyką visais įmanomais aspektais.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas Rolandas Aidukas supažindino su R. K. Kašponio biografija. Jis parengė informacinę parodą, skirtą R. K. Kašponio veiklai apžvelgti. Renginio dalyvius R. Aidukas sudomino klausimu: kas bendro tarp A. J. Greimo ir R. K. Kašponio? Tai – mokykla, mokytojai, mokiniai.
K. R. Kašponis – profesorius, humanitarinių mokslų (muzikologijos) daktaras. Nuo 1965 m. iki 1996 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pedagogas. Profesorius gimė ir augo Surdegyje (Anykščių rajone). Abu tėvai buvo mokytojai. Vaikystėje būsimasis mokslininkas mėgo žaisti kaip ir kiti vaikai, tik jo žaislai buvo tėvo daiktai, kuriuos Rimtautas Karolis mėgo dėlioti, grupuoti. Tėvas įskiepijo meilę liaudies dainoms. Tai ir paskatino studijuoti Muzikos ir teatro akademijoje. Kartu studijavo ekonomiką. Po studijų įsisuko į darbų verpetą: dėstė muzikos disciplinas keliose švietimo įstaigose, užrašinėjo liaudies dainas. Vienas reikšmingiausių R. K. Kašponio darbų – vadovėlis „Solfedžio“. Kauno valstybinio choro vadovas Petras Bingelis yra sakęs: „R. K. Kašponis su savo vadovėliu įsiamžino Lietuvos muzikos istorijoje“. O kur dar kiti muzikos vadovėliai, straipsniai, muzikos mokslo sklaida užsienyje, skaityti pranešimai Austrijoje, Prancūzijoje, Kinijoje, Suomijoje…
