Jaunoji juvelyrė grįš su žiedų paroda
Gruodžio 11 dieną Prienų krašto muziejuje buvo pristatyta Kamilės Tamošiūnaitės vokų ir antspaudų paroda. Autorę pristatė muziejaus direktorė Lolita Batutienė.
Erdvioje parodų salėje buvo eksponuojami vokai su piešinukais, kuriuose subtiliai pavaizduoti Telšių katedros motyvai, taip pat ir antspaudai. Daugiausiai dėmesio sulaukė Panemunės pilies suvenyras, kuriame yra net du labai preciziškai padaryti antspaudai.
Kaip sakė ir pati jaunoji menininkė, tokie vokai su piešinukais labai tinka advento laikotarpiu kam nors išsiųsti laišką.
Kamilė 2012 m. baigė „Revuonos“ vidurinę mokyklą, o šiuo metu mokosi Lietuvos dailės akademijos Telšių fakulteto III kurse, studijuoja metalo meną ir juvelyrišką.
Kamilė prisipažino, kad ji su malonumu piešia, tapo, lipdo ir labai mėgsta daryti juvelyrinius darbelius, ypač žiedus.
Tai jau antroji Kamilės paroda.
– Džiaugiuosi, kad ir studijuodama galiu rengti parodas ir parodyti visuomenei savo kūrybą. Juk malonu, kai žmonės tave priima, padrąsina ir laukia naujų darbų, – sakė Kamilė.
Kamilė netrukus išvyksta studijuoti į Belgiją, o grįžusi žada į gimtinę atvežti juvelyrinių žiedų parodą.
Prienų krašto muziejaus direktorė L. Batutienė džiaugiasi, kad muziejus yra lyg tramplinas jauniesiems menininkams. Neseniai čia pirmą parodą buvo surengęs dailininkas Petras Lincevičius, kuris sėkmingai žengia į priekį. Gal šio muziejaus sienos padės ir Kamilei išsiveržti į platesnius pasaulinio meno vandenis.
Pasižiūrėję tokią parodą, Prienų krašto muziejaus darbuotojai puoselėja idėjas rašyti projektą ir surengti mokiniams edukaciją apie popierių su vandens ženklais ir jo gamybą. Prienai turi senas istorines popieriaus gamybos tradicijas. Popieriaus dirbtuvėse beveik iki Pirmojo pasaulinio karo buvo gaminamas aukštos kokybės popierius su vandens ženklais. Kaip teigiama istoriniuose šaltiniuose, aukštos kokybės popierius buvo vežamas net į Maskvą, Peterburgą, Varšuvą. Minima, kad 1794 m. popierius buvo gaminamas net su 32 įvairiais vandens ženklais. Popieriaus dirbtuvės sunyko prieš Pirmąjį pasaulinį karą, neatlaikiusios kitų popieriaus gamintojų konkurencijos. Vėliau vadinamoje Popierinėje įsikūrė kitos nedidelės įmonės, kol pastatai buvo galiausiai sugriauti.
