Skriaudžiai švenčia 350 metų jubiliejų
Skriaudžiai – nedidelis Prienų rajono miestelis, esantis Veiverių seniūnijoje ir garsėjantis savo kultūros paveldu, šiais metais švenčia 350 metų sukaktį. Prasmingas miestelio jubiliejaus minėjimas prasidėjo spalio 25 dieną projekto „Skriaudžių buities muziejaus amatų kiemelio įkūrimas“ pristatymu.
Tiek vietos gyventojai, tiek svečiai atvykę į miestelio iškilmes džiaugėsi, kad čia vyksta aktyvus visuomeninis gyvenimas, daug dėmesio skiriama senovės kultūrai ir amatams išsaugoti. Tad neatsitiktinai buvo pasirinktas ir sėkmingai įgyvendintas amatų kiemelio įkūrimo projektas.
Skriaudžių laisvalaikio salės fojė visų dėmesio sulaukė fotografijų paroda „Skriaudžiai vakar ir šiandien“. Parodoje eksponuojama daug praėjusio laikmečio nuotraukų, kurias iš savo senovinių albumų ištraukė vyresnės kartos žmonės. Dabartinį Skriaudžių gyvenimą puikiai iliustravo jaunųjų skriaudiečių užfiksuoti gyvenimo įvykiai, šventės, renginiai, susibūrimai.
Į konferenciją, kuri buvo skirta 350-ųjų Skriaudžių metinėms paminėti, savo melodijomis pakvietė Skriaudžių etnografinis ansamblis „Kanklės“. Turbūt visiems, girdėjusiems apie Skriaudžius, prieš akis visada iškyla kanklės bei kanklių ansamblis.
Renginio pradžioje šeimininkus sveikino Seimo narys Vytautas Kamblevičius, Seimo nario Andriaus Palionio padėjėjas Arūnas Vaidogas, partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai – Prienų savivaldybės tarybos nariai Loreta Jakinevičienė ir Cezaras Pacevičius bei Prienų savivaldybės mero pavaduotojas Egidijus Visockas.
Sveikinimo žodį tarė ir Prienų rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas ūkininkas Martynas Butkevičius, Skriaudžių parapijos kunigas Arūnas Simanavičius. Dvasininkas pastebėjo, kad visą laiką žmonių gyvenimo centre buvo Dievo namai, o aplink – žmonių. Pasak A. Simanavičiaus, žmonės savo gyvenime turi rasti dvi vietas – vietą, kur gimstama ir gyvenama, ir antrąją – pašaukimui. Jis linkėjo, kad kiekvienas Skriaudžių gyventojas galėtų pasakyti: „Aš esu savo vietoje“.
Skriaudžiai garsėja ir savo Kalendorių muziejumi, tad į šventę atvykęs UAB leidyklos „Kalendorius“ direktorius Aurelijus Naruševičius ne tik pasveikino konferencijos dalyvius, bet atvežė ir nemažą krūvą įvairių kalendorių.
Kalbėjo ir Kęstutis Orinas – knygos „Prie didelio kelio“ autorius. Į savo knygą jis sudėjo daug metų rinktą įvairią istorinę medžiagą apie Skriaudžių kraštą, nuo tų laikų, kai buvo kertami miškai Sūduvos krašte, kai kryžiuočių keliai vedė per Veiverius iki Darsūniškio, kur buvo perkėla į Rytus… Ir apie abu pasaulinius karus, sunkius bei nuožmius pokario metus, kolūkių kūrimą…
Prienų krašto muziejaus direktorė Lolita Batutienė visiems garbiems svečiams įteikė jų muziejuje keptos duonelės.
Skriaudžių kultūrinis gyvenimas
Pati konferencija apie Skriaudžių kraštą prasidėjo buvusio „Dainavos“ kolūkio pirmininko Algimanto Sinkevičiaus pasakojimu apie Skriaudžius prieš gerą ketvirtį amžiaus, įgyvendintus ir neįgyvendintus planus, apie tai, kaip apie 1960 m. buvo pradėtas kurti etnografinis muziejus, kaip buvo renkami eksponatai, statomi ir perstatomi bei kilnojami pastatai, kol galiausiai jie rado savo vietą.
Apie Skriaudžių etnografinio (buities) muziejaus atgaivinimą ir veiklą bei Kalendorių muziejaus įkūrimą pasakojo ilgametis jo vadovas Pijus Brazauskas.
„Muziejaus atgaivinimas prasidėjo nuo 1988 metų, kai spaudoje atsirado straipsnis apie kultūrinio paveldo naikinimą. Tada ir prasidėjo sujudimas – juk į kritinius straipsnius reikėjo reaguoti. Muziejaus pastatai buvo perkelti į Skriaudžių gyvenvietę, o aš paskirtas direktoriumi. Pradėjome tvarkytis – sodinom gluosnius, tvėrėm tvorą, įvedėm elektrą, įrengėm antrąjį aukštą“, – prisiminė tuos sunkius, tačiau įdomius metus P. Brazauskas.
Kalendorių muziejus buvo įkurtas daug vėliau, kai švenčiant Skriaudžių buities muziejaus 30-ąsias įkūrimo metines buvo rasta 80 kalendorių. Tada P. Brazauskas parašė skelbimą, ir žmonės sunešė dar apie 400 kalendorių, iš kurių 336 buvo vienetiniai, nepasikartojantys. Kitų metų spalio 1 d. muziejus jau turėjo pirmąjį tūkstantį kalendorių.
Taip ir gausėjo kalendorių kolekcija. Sužinoję apie tokį muziejų, žmonės iš visos Lietuvos siunčia ar atveža rastus senus kalendorius. P. Brazauskas yra surengęs aštuonias kalendorių parodas ne tik Prienų rajone, bet ir kitose vietovėse.
Kraštiečiai neabejingi istorijai
Apie šiuolaikinę muziejaus veiklą kalbėjo Skriaudžių buities muziejaus prižiūrėtoja Snieguolė Kleizaitė. Pranešėja paminėjo, kad dabartinė muziejaus veikla labai skiriasi nuo ankstesnių laikų, kai buvo saugomi tik eksponatai. Dabar muziejuose vyksta edukaciniai užsiėmimai, parodos, šventės.
Išsamų pranešimą apie Skriaudžių kultūrinį ir istorinį paveldą, Skriaudžių bažnyčią ir jos vaidmenį XIX–XX a. skaitė kraštietė, humanitarinių mokslų daktarė Nastazija Kairiūkštytė. Savo pranešime mokslininkė akcentavo istorijos, ypač savo krašto, reikšmę kiekvieno žmogaus gyvenime. Pasak jos, „turime būti neabejingi savo krašto istorijai ir jos puoselėjimui. Neišmanant savo šalies istorijos labai lengva tapti , tapti kitataučiu ir net priešu“. Mokslininkė nagrinėjo maždaug 200 metų istorinį laikotarpį, paliesdama istorinius, ekonominius ir administracinius šalies pokyčius bei pateikdama faktų apie dvasininkų gyvenimą ir veiklą Skriaudžiuose.
Skriaudžiai nuo seno garsėja kanklėmis, ne tik jomis grojančiais, bet ir jas gaminančiais meistrais. Tai Pranas Puskunigis, įkūręs kanklių šeimyną, Kajetonas Naudžius, Antanas Degutis, Jurgis Alenskas ir kiti, kurie garsino savo kraštą kanklėmis ir jų muzika. Šiemet sukako 108 metai Skriaudžių kanklių ansambliui, kuris reprezentuoja ne tik Skriaudžius, Prienus, bet ir visą Lietuvą. Pranešimą „Kanklių balsams aidint…“ skaitė Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Instrumentinės muzikos katedros docentas Vytautas Alenskas.
Jaunimo veikla anksčiau ir dabar
Skriaudžių jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų veiklą praeityje, dabar ir ateityje pristatė jaunimo lyderis, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vidurinės mokyklos 10 klasės mokinys Dominykas Šimonis. Jaunimo atstovas priminė, kad Skriaudžiuose aktyviai veikė Pavasarininkų ir Šaulių organizacijos, kurios tarpusavyje netgi konkuravo, nors apie jas abi sukosi visas kultūrinis gyvenimas.
Skriaudžiuose jaunimo kultūrinės veiklos pradėjo atgimti tada, kai Virginijos Naudžiūtės iniciatyva susikūrė ansamblis „Cukraus pudra“. Dabar Veiverių kultūros centre veikia popgrupė „Kankliukai“ ir „Cukriukai“, be kurių neapsieina jokios didesnės šventės ar proginiai renginiai. Pasak Dominyko, Skriaudžių jaunimas norėtų atkurti Šaulių organizaciją, viltis deda į gyvesnį kultūrinį ir sportinį gyvenimą.
Skriaudžių gyventojų dažniau pasitaikančias pavardes ir jų kilmę aiškinosi Skriaudžių pagrindinės mokyklos mokinė Karolina Gustaitytė.
Skriaudžių perspektyvos
Trečioje konferencijos dalyje buvo pristatomi strateginiai Prienų rajono savivaldybės tikslai, verslumo istorinės bei šiandieninės galimybės Skriaudžių kaime.
Pirmasis pasisakė kraštietis, LR švietimo ir mokslo ministerijos atstovas Ričardas Ališauskas. Jis pasidžiaugė, kad sugrįžus į vaikystės ir jaunystės kraštą labai malonu išgirsti, kiek daug čia buvo svarbių istorinių įvykių. R. Ališauskas dėkojo Skriaudžių žmonėms už istorijos puoselėjimą ir meilę savo kraštui.
Veiverių seniūnas Vaclovas Ramanauskas savo kalboje pabrėžė, kad „ reikia auginti ateitį, mokytis istorijos, džiaugtis, puoselėti bei mylėti Skriaudžius, garsinti jo istoriją“. Už nuopelnus savo kraštui seniūnas padėkos raštais apdovanojo visą būrį nusipelniusių žmonių, tarp kurių buvo ir Algirdas Naudžius, Ona Petronaitienė, Virginija Naudžiūtė, Daiva Venclovienė, Romualda Skučienė, Birutė Švedienė, Asta Edininkaitė, Kristina Senavaitytė ir kt.
Taip pat seniūnas supažindino konferencijos dalyvius su seniūnijos demografine padėtimi, vykdomais projektais ir atliekamais darbais, kad gyvenimas Skriaudžiuose būtų gražesnis ir patogesnis. Pasak seniūno, tęsiami ir buvusio kolūkio pirmininko A. Sinkevičiaus pradėti darbai – taisomi ir asfaltuojami keliai, tvarkomi vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, gatvių apšvietimas. Daug ką norėtųsi padaryti greičiau, bet rajono biudžetas ribotas, o kai nėra pinigų – nėra ir rezultatų. Tiesa, kai ką pavyko padaryti pasinaudojus „VVG Leader“ programa.
„Ūkininkai, verslininkai – visi turime matyti mūsų gyvenimo situaciją. Visi kartu turime mylėti ir puoselėti savo kraštą bei prisidėti prie jo gražinimo“, – sakė V. Ramanauskas.
Apie įgyvendintus projektus ir LEADER perspektyvas 2014–2020 m. kalbėjo Prienų rajono Vietos veiklos grupės pirmininkė Virginija Žliobienė.
Ji pasidžiaugė, kad pagal LEADER programą buvo parengtas projektas ir įrengtas Amatų kiemelis, sutvarkytos viešosios erdvės, tvarkomi sporto aikštynai, vandentiekio ir kanalizacijos tinklai. Parama bus skiriama ir verslo kūrimui, ir verslo aplinkos gerinimui. Juk pagrindiniai programos tikslai – kurti darbo vietas, gauti pajamų šaltinius ir skatinti vietos iniciatyvas bendradarbiauti.
Pranešėja pastebėjo, kad ypač daug dėmesio skiriama jaunimui, kad jie liktų kaime, kurtų darbo vietas, imtųsi verslo, teiktų reikalingas paslaugas. Tačiau svarbiausia – labai norėti ir tikėti.
Apie ES paramą Prienų rajono plėtrai ir įgyvendintus projektus bei 2014–2020 m. finansavimo laikotarpio galimybes kalbėjo Prienų savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėjas Vytautas Griauslys. Jis taip pat pasakojo apie Veiveriuose ir Skriaudžiuose parengtus ir įgyvendintus projektus. Vienas iš svarbesnių projektų Veiverių seniūnijoje buvo T. Žilinsko gimnazijos rekonstrukcija, Veiverių pašto ansamblio modernizavimas, Skriaudžių buities muziejaus, vaikų darželio renovacija bei viešųjų erdvių sutvarkymas. Pasak pranešėjo, gana daug tų projektų dar vykdomi ir turi būti užbaigti iki 2015 metų pabaigos.
Investicijų skyriaus vedėjas pristatė ir tai, ko reikia tikėtis 2014–2020 metų laikotarpiu.
Apie Skriaudžių kaimo tradicinius amatus ir jų meistrus kalbėjo ilgametė Skriaudžių etnografinio ansamblio „Kanklės“ vadovė Ona Petronaitienė. Pasak pranešėjos, praeityje Skriaudžiai garsėjo savo siuvėjais, kurie siuvo eilutes ir paltus pagal paskutinę madą, puodžiais, audėjais bei dvasiniu paveldu – buvo bažnytinis choras, kanklių ansamblis bei klojimo teatras. Skriaudžiuose kultūra buvo aukšto lygio, betrūko tik operą čia pastatyti (operetę buvo pastatę).
Konferencijos metu koncertavo ne tik „Kanklių“ ansamblis, vadovaujamas Edmundo Gumuliausko, bet ir vaikų ir jaunimo grupė „Cukriukai“ (vadovė D. Bičkauskaitė).
