Mokytojų diena Jiezno gimnazijoje
Jiezno gimnazijos mokytojai moka šventes švęsti. Visi, kas domisi mūsų mokyklos gyvenimu, tą puikiai žino. Viena gražiausių švenčių – Mokytojo diena. Ir ne tik dėl to, kad kiekvieną kartą mums ją šauniai organizuoja gimnazijos trečios ir ketvirtos klasių moksleiviai, mokyklos parlamento nariai, vadovaujami socialinės pedagogės D. Mazuronienės.
Ir šiais mokslo metais pagal labai seną tradiciją pamokas vedė mokiniai, tikrąjį direktorių pakeitė abiturientas Julius. O mokytojai, tądien virtę mokiniais, buvo priversti atlikti įvairiausias netikėtas užduotis, išbandymus, pavyzdžiui, dalyvauti „smegenų mūšyje“. Ši šventė visada mus nustebina mokinių išradingumu, visada būna nuspalvinta gera nuotaika, laukimu ko nors netikėto… Dar prisimename Mokytojų dienos šventes, kai būdavome priversti tapti itin kūrybiškais mokiniais. Tekdavo ekspromtu kurti muzikinius pasirodymus. Jų pasižiūrėti suvirsdavo visa mokykla, ateidavo net ir mokinių tėvai. Pastaraisiais metais po visos virtinės išbandymų mokytojams koncertą-siurprizą dovanoja mokiniai – nuo mažiausių iki vyriausių. Ir už tai esame jiems nuoširdžiai dėkingi. Visada laukiame savo profesinės šventės mokykloje, mieli vaikai!
Kitą šventės dalį jau planuojame patys. Mokytojo diena – netradicinio ugdymo diena gimnazijoje. Mokiniai tampa mokytojais, o mes – mokiniais ir leidžiamės į Už jas reikia sakyti nuoširdų ačiū buvusiam mūsų mokyklos direktoriui R.Zailskui, kuris daugiau kaip prieš gerą dešimtmetį uždegė mus noru pakeliauti šią dieną po Lietuvą. Per tą laiką daug kur pabuvota, daug kas aplankyta: Kernavė, Grūto parkas, Visagino AE, Šiauliai, Biržai, Anykščiai, Kretinga, Rumšiškių LBM, Marcinkonių kaimas, Čepkelių rezervatas, Panemunės pilys, Kauno muziejai… Visko ir neišvardysi, tačiau viskas, ką patys savo akimis pamatėme, kokiose edukacinėse veiklose dalyvavome – praturtino mūsų patirtį, o dažnai ir pamokas.
Šįkart keliavome neilgu maršrutu – į Vilnių. Sostinėje, Valdovų rūmuose, mus pasitiko gidė. Be jos paslaugų rūmų apžiūrinėjimas, ypač apsilankantiems čia pirmą kartą, ne toks efektingas, net jei tenka laimė pamatyti garsiąją prieš 500 metų karališkose menėse kabojusių gobelenų parodą. Įspūdingi ne tik patys gobelenai – dydžiu (vienas didžiausių yra daugiau kaip 20 kv. m), siužetiniais piešiniais, puikiu išlaikymu, bet ir išradingu eksponavimu. Kiekvienam gobelenui pritaikytas specialus atskiras apšvietimas, pritemdytose menėse leidžiantis atsiskleisti šiems meno kūriniams visu savo grožiu. Valdovų rūmuose greitai prabėgo dvi valandos. Spėjom ne tik daug pamatyti, išgirsti, bet ir pajusti Lietuvos buvusios didybės reikšmę visos Europos kultūrai ir istorijai. O svarbiausia – verta ir netgi būtina čia apsilankyti su savo mokiniais. Beje, Alytaus miesto teatro spektaklis „Barbora Radvilaitė“, mums padovanotas Prienų KC spalio 6 d., švenčiant Mokytojo dieną mūsų rajone, buvo tarsi kelionės po Valdovų rūmus tąsa.
Kitas kelionės tikslas – premjera Keistuolių teatre. Valandą ir keturiasdešimt penkias minutes besitęsiantis malonumas – spektaklis „Atleisk jiems – jie nežino, ką daro“. „Tai – žaismingas, gyvos muzikos ir dainų persmelktas, itališkais prieskoniais kvepiantis spektaklis pagal Giovanni Boccaccio novelių rinkinį „Dekameronas“ – taip parašyta teatro spektaklių anotacijose. Na, o apie premjeros sėkmę iškalbingai bylojo žiūrovų reakcijos – nenutrūkstantys plojimai. Skaudėjo ir mūsų delnai…
Šventės ateina ir praeina. Tačiau nepakartojami kelionių, bendrų ir smagių mūsų kolektyvo išvykų įspūdžiai leidžia ilgiau jomis pasimėgauti, su geresne nuotaika ir naujomis kūrybinėmis idėjomis kibti į kasdienius darbus.
Jiezno gimnazijos mokytoja metodininkė Ramutė Bubnienė
