Atvertos memorialinio kambario durys
Rugsėjo 28 dieną Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje, dalyvaujant poeto artimiesiems, draugams, Lietuvos Respublikos Seimo bei Prienų rajono savivaldybės atstovams, buvo atidarytas poeto Justino Marcinkevičiaus memorialinis kambarys.
Renginys pradėtas Just. Marcinkevičiaus žodžiais: „Kur nors manęs nėra / Kur nors turėčiau būti / Kažkas manęs neras / Rugsėjį ar rugpjūtį“. Nuskambėjo Telemano sonata, kurią atliko fleitininkas Mantas Mocevičius.
Po muzikinio kūrinio Prienų parapijos klebonas Jonas Baliūnas pašventino kambarį ir palaimino visus, kurie čia dirbs bei lankysis.
Prienų meras Vytas Bujanauskas išreiškė padėką poeto žmonai Genovaitei bei dukroms Ramunei ir Jurgai už suteiktą malonę įkurti tokį kambarį.
Justino Marcinkevičiaus bičiulis Valentinas Sventinckas pasidžiaugė, kad poeto gyvenimas tęsiasi: jo vardu pavadinta Prienų viešoji biblioteka ir būtent joje įkurtas Justino Marcinkevičiaus memorialinis kambarys. Čia pergabenta ne tik didelė dalis poeto asmeninės bibliotekos knygų, bet ir lentynos, kuriose tos knygos stovėjo. Svečias pasidalino atsiminimais apie laiką, kada Just. Marcinkevičių pravardžiavo antruoju Maironiu, nes jo kūrybą siejo su antruoju Lietuvos atgimimu – Nepriklausomybės atkūrimu. V. Sventickas bibliotekai paliko savo knygą „Apie Justiną Marcinkevičių“.
Lietuvos Respublikos Seimo kancleriui Jonui Mileriui šio memorialinio kambario atidarymas, kaip jis pats sakė, buvo jaudinantis įvykis. Tą pačią dieną apsilankęs ir Prienų „Žiburio“ gimnazijoje, kurioje kadaise mokėsi Just. Marcinkevičius, Jonas Mileris išreiškė viltį, kad iš ten dabar besimokančių jaunuolių išaugs daugiau didžių žmonių, o memorialinis kambarys sulauks daug lankytojų.
Profesorius Aleksandras Vasiliauskas pasidalino šviesiais atsiminimais apie poetą. Anot profesoriaus, Just. Marcinkevičius buvo turtinga ir išskirtinė asmenybė. Ponas Aleksandras atmena laikus, kai kartu su akademijos nariais jausdavosi nejaukiai, būdami šalia žinomo rašytojo, tačiau nepamiršta paties Just. Marcinkevičiaus žodžių, jog ir šis jausdavęsis nejaukiai būdamas tarp mokslo žmonių.
Dr. Sigitas Narbutas džiaugėsi galimybe dalyvauti renginyje. Sužinojęs, kad dalis Just. Marcinkevičiaus knygų bus perduotos Prienų bibliotekai, jis nusprendė sudaryti rašytojo knygų katalogą, kuris padėtų poetą įvertinti kaip kūrėją, kaip žmogų ir tai, kokioj kultūrinėj terpėj jis augo.
Visai neseniai savo 80-metį atšventęs rašytojas Vytautas Bubnys pasidalino atsiminimais apie bičiulį ir kolegą. Just. Marcinkevičių jis apibūdino kaip knygos žmogų. V. Bubnio manymu, jų kartai knyga buvo kelrodė žvaigždė, o Just. Marcinkevičius knygą visuomet gerbė, knygos poeto kambaryje buvo kruopščiai sudėliotos, kiekviena turėjo savo vietą.
Geras poeto draugas, taip pat rašytojas, Algimantas Baltakis pripažino, kad lentynos, perkeltos iš Just. Marcinkevičiaus kambario į biblioteką, jam jau iki skausmo pažįstamos. Jis pritarė V. Bubniui, kad poetas buvo knygos žmogus, su jomis elgėsi pagarbiai, juokais prisipažindamas, kad paties turimų knygų viršeliai nuolat nuplyšta.
Renginyje taip pat dalyvavo „Rūdupio“ vadovas Naglis Jaruševičius. Jis prisipažino jaučiąs jaudulį čia būdamas ir dėkojo visiems, kurie padėjo įrengti memorialinį kambarį. Pasak jo, Just. Marcinkevičius – pavyzdys visiems iškiliems žmonės.
Just. Marcinkevičiaus bendraklasė Gražina Starkauskaitė-Kavaliauskienė džiaugėsi jai tekusia garbe būti Just. Marcinkevičiaus klasės drauge, o patį poetą įvardijo kaip klasės sielą ir meilės bei pagarbos kitam žmogui pavyzdį. Ji taip pat prisiminė lietuvių kalbos mokytojo Gudėno laišką, gautą jam esant tremtyje. „Genute, saugok Justiną. Justinas – tai antras Lietuvos Maironis!“ – buvo rašoma tame laiške. Ponia Kavaliauskienė nepamiršo padėkoti ir G. Marcinkevičienei, kad visą gyvenimą globojo Justiną ir kad didelė dalis jo bibliotekos grįžo į Prienus.
Bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė padėkojo Just. Marcinkevičiaus šeimai bei kalbėjusiesiems ir savo žodžiais išreiškė pagarbą tėviškei bei tiems, kurie į ją sugrįžta.
Aktorės Gražina Urbonaitė ir Dalia Jankauskaitė skaitė poeto eiles. Renginio pabaigoje nuskambėjo Justino Marcinkevičiaus poema „Heroica, arba Prometėjo pasmerkimas“.
Asmeninėje Justino Marcinkevičiaus bibliotekoje buvo 3300 knygų, net 2400 perkelta į poeto memorialinį kambarį Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje. Tarp jų 500 su dedikacijomis.
Karolina Milušauskaitė
