Donorystė – visuomenės brandos atspindys
„Donorystė – tai galimybė atiduoti dalelę savęs, savo kraujo, kad kiti galėtų gyventi. Kartais kraujo perpylimas yra vienintelė galimybė išgelbėti žmogaus gyvybę“, – sako Nacionalinio kraujo centro (NKC) donorų organizatorė Rimantė Vanagienė, su kuria ir kalbamės apie kraujo donorystę bei galimybes tapti kraujo donorais.
Bene didžiausia donorystės problema Lietuvoje – visuomenės abejingumas, solidarumo stoka ir nepasitikėjimas kraujo donoryste. Taip turbūt bus iki tol, kol kraujo bus duodama ne tik neatlygintinai, bet ir už finansinį atlygį, kas paskatina kraują duoti įvairioms rizikos grupėms priklausančius asmenis. Vis dėlto žmonių, norinčių duoti kraujo neatlygintinai, pamažu daugėja.
– Kasdien įvyksta nelaimingų atsitikimų, avarijų, taip pat atliekamos operacijos, kurių metu ligoniui būtina perpilti kraują. Kam dažniausiai reikia kraujo?
Atkreipiame dėmesį į tai, kad ligoniams perpilamas ne visas kraujas, o kraujo komponentai (eritrocitai, trombocitai, šviežiai užšaldyta kraujo plazma), kurie gaminami kraujo centre iš surinkto ir ištirto donorų kraujo. Šių kraujo komponentų reikia ligoniams po sunkių chirurginių operacijų, gimdyvėms, nudegusiems, sužeistiems ir įvairiomis kitomis ligomis sergantiems žmonėms.
– Koks yra kraujo poreikis, pavyzdžiui, kiekvieną dieną, kokiam skaičiui žmonių ir kaip jis patenkinamas? Kiek gyvybių gali išgebėti vienas kraujo donoras?
Kraujo komponentų poreikis gydymo įstaigose kiekvieną dieną yra skirtingas. Nacionalinio kraujo centro duomenimis, vidutiniškai kasdien Lietuvoje kraujo reikia 100–120 ligonių. Siekiant užtikrinti kraujo komponentų poreikį, būtina, kad kasdien kraujo duotų apie 400 kraujo donorų. Iš vieno kraujo donoro paimama 450 ml kraujo, iš kurio pagaminama 3 vienetai kraujo komponentų: eritrocitų, trombocitų ir kraujo plazmos. Taigi vieno donoro kraujas gali būti panaudotas trims ligoniams gydyti. Tačiau vienam ligoniui paprastai supilama ne vienas vienetas kraujo komponentų, o kur kas daugiau. Pavyzdžiui, vienam ligoniui gali būti supilama apie 8–10 vienetų trombocitų.
– Kokios grupės kraujo trūksta labiausiai?
Kraujo centras dirba taip, kad nepritrūktų nė vienos kraujo grupės kraujo. Juk nebėgsime ieškoti donoro, kai ligoniui prireiks tam tikros kraujo grupės kraujo ar jo komponentų. Juolab kad kraują, prieš atiduodant ligoninėms, būtina ištirti.Todėl kraujo centre visada yra kraujo ir jo komponentų atsargos. Be to, dėl riboto kraujo galiojimo laiko, kraujo ir jo sudedamųjų dalių atsargų negalima sukaupti ilgesniam laikui. Konservuotas kraujas priklausomai nuo konservantų sudėties galioja nuo 28 iki 35 parų.
1901–1909 m. mokslininkas Karlas Landšteineris nustatė 4 kraujo grupes: O (nulinė), A, B, AB. Anksčiau šios kraujo grupės buvo žymimos: O(I ); A(II); B(III); AB (IV). Pagal ES rekomendacijas Lietuvoje pereita prie raidinio žymėjimo. Kiekvienas žmogus gimdamas (genetiškai) atsineša savo kraujo grupę, kuri per visą gyvenimą nesikeičia.
Žmogui perpilamas tik tos pačios grupės kraujas. Perpilant kraują atsižvelgiama į kraujo grupių ir rezus (teigiama ar neigiama) sistemas. Perpylus kitos grupės kraują, suardoma eritrocitų sistema, todėl įvyksta komplikacijų, dažniausiai inkstų nepakankamumas.
Lietuvoje daugiausia (37,8 proc.) gyvena A kraujo grupės žmonių, O grupės – 33,6 proc., B grupės – 20,5 proc., AB kraujo grupės – pati rečiausia – 8,1 proc. Todėl daugiausia centre yra paruošto O ir A kraujo grupių kraujo.
Kraujo grupės poreikis priklauso nuo ligonių, kuriems tuo metu reikia kraujo arba jo komponentų. Kiekvieną dieną šis poreikis yra skirtingas.
– Kas dažniausiai duoda kraujo neatlygintinai?
Neatlygintini kraujo donorai – studentai, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, kurie suvokia savo pilietinę pareigą ir sąmoningai nori prisidėti prie kilnaus tikslo –žmogaus gyvybės ar sveikatos gelbėjimo. Neatlygintini kraujo donorai – tai aukštos moralės piliečiai.
Skirtingi keliai ir motyvai žmones atveda į kraujo donorystės kelią. Dažniausiai tai savo ar artimųjų nelaimės, kai akis į akį susiduriama su negalia ar net mirtimi. Tačiau daug žmonių tampa kraujo donorais iš paskatų daryti gerus darbus, būti socialiai aktyviais. „Tai ne tik moralinis pasitenkinimas atlikus gerą darbą, bet ir nauda kūnui: po kiekvienos kraujo donacijos atsinaujina kraujo ląstelės ir pagerėja savijauta“, – savo įspūdžiais dalijasi donorai. Be to, donorams nemokamai atliekamas bendras kraujo tyrimas, nustatomas Hb (hemoglobino) kiekis kraujyje, kraujo grupės pagal ABO ir Rh (rezus D) sistemų antigenus, atliekami atrankiniai tyrimai dėl infekcinių žymenų (heptito C, B, ŽIV virusų ir sifilio sukėlėjų).Šie kraujo tyrimai sveikatos priežiūros įstaigoje žmogui kainuotų apie 250 Lt, o kraujo centre donorui tai atliekama nemokamai.
– Ar dėl to, kad kraujas yra tapęs preke, nenuvertėjo donoro autoritetas?
Kraujas nėra prekė. Žmogaus savybė jį pagaminti yra unikali.
Vienas pagrindinių savanoriškos neatlygintinos kraujo donorystės skatinimo motyvų yra etinis. Donoras – ne pardavėjas, o žmogus, kuris padeda ligoniams, pasidalija su jais dovana, kuri neretai prilygsta gyvybės vertei. Išmokama už kraują kompensacija – 40 litų, yra ne kraujo kaina, o vadinamoji kompensacija už sugaištą laiką.
– Neatlygintina donorystė – vienas iš ES reikalavimų. Ar Lietuva artimiausiu metu pajėgi įvykdyti šį reikalavimą ir kodėl?
Neabejojame, kad Lietuva pajėgi pereiti prie 100 proc. neatlygintinos kraujo donorystės. Tik šiam tikslui pasiekti reikia sutelkti visos visuomenės pajėgas. Svarbu, kad būtų priimti ir atitinkami įstatymai, skatinantys ir remiantys neatlygintiną kraujo donorystę. 2013 m. neatlygintini kraujo donorai sudarė apie 36 proc. visų donorų. 2015 m. šis skaičius turėtų išaugti iki 55 proc., o 2020 m. – 100 proc. Kodėl tai svarbu? Neatlygintinai dovanojantys kraują donorai atėję duoti kraujo nėra suinteresuoti nuslėpti savo ligų ar rizikingo gyvenimo būdo. Jų kraujo davimo motyvas – padėti ligoniui.
– Vienus neatlygintinus kraujo donorus aukoti kraujo paskatina socialinė reklama, kitus – gyvas artimųjų ar draugų pavyzdys, treti susigundo tapti donorais įkalbėti per savanorių akcijas. Kokiais būdais neatlygintiną donorystę skatina jūsų centras?
Nacionalinis kraujo centras naudoja visas įmanomas neatlygintinos kraujo donorystės skatinimo formas ir būdus. Einame į mokymo įstaigas ir aiškiname mokiniams bei studentams apie kraujo donorystės reikšmę, vykstame į žmonių susibūrimo vietas (šventes, renginius), įstaigas ir organizacijas, naudojame socialinę reklamą. Norintiesiems susipažinti su kraujo donoryste kraujo centre organizuojame ekskursijas.
Stengiamės būti arčiau donorų. Nuo šių metų rugsėjo atidarytas nuolat veiksiantis kraujo surinkimo punktas Panevėžio prekybos ir pramogų centre „Babilonas“, kuris dirba kiekvieną dieną. Čia donorams patogiau duoti kraujo, nereikia derintis prie kraujo centro darbo laiko. Planuojame ateityje tokius kraujo surinkimo punktus steigti didžiuosiuose prekybos ir pramogų centruose ir kituose šalies miestuose.
– Nors Nacionalinio kraujo centro darbuotojai paaukoti kraujo ragina visus, kraujo donoru gali tapti ne kiekvienas. Kas gali ir kas negali būti donoru: kokio amžiaus, fizinės sveikatos? Kiek kartų per metus galima duoti kraujo?
Kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus, savanoriškai duodantys kraujo ir jo sudedamųjų dalių. Žmogus, norintis duoti kraujo, privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – asmens tapatybės kortelę, pasą ar vairuotojo pažymėjimą. Žmogaus kūno masė turi būti ne mažesnė nei 50 kilogramų.
Moterims per metus leidžiama duoti kraujo keturis, vyrams – šešis kartus. Pertraukos tarp kraujo davimo privalo būti ne trumpesnės kaip 60 dienų. Standartinė fiziologinė donoro duodamo kraujo dozė yra 450 ml ir dar apie 15–20 ml kraujo paimama tyrimams. Tokia nekenksminga žmogaus sveikatai dozė yra imama viso pasaulio kraujo centruose. Prieš duodamas kraujo žmogus turi būti pailsėjęs, lengvai pavalgęs. Keletą dienų prieš kraujo davimą draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus. Dieną prieš kraujo davimą siūloma nevalgyti riebaus, aštraus maisto ir būtinai gerti pakankamai skysčių. Kraujo davimo dieną patariama nerūkyti.
Kraujo donorais negali būti asmenys, sergantys cukriniu diabetu, tuberkulioze, piktybinėmis ir infekcinėmis (hepatitu B ir C, ŽIV, sifiliu) ligomis, taip pat sunkiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, centrinės nervų sistemos ligomis, linkę nenormaliai kraujuoti, daugelį kartų nualpę ar patiriantys konvulsijas žmonės, sergantieji sunkiomis skrandžio, žarnyno, šlapimo, kvėpavimo ir kitų sistemų ligomis.
Kraujo donmorais negali būti rizikos grupei priklausantys asmenys: užsiimantys prostitucija, intraveninių narkotikų vartotojai ir seksualinių santykių su žmonėmis, priklausančiais bet kuriai rizikos grupei, turintys asmenys.
– Kaip žmogus turėtų būti pasiruošęs kraujo davimui: ateiti pavalgęs, nevalgęs ir pan..? Kaip vyksta ši procedūra ir kiek laiko trunka?
Donoras, prieš eidamas duoti kraujo, turi būti pavalgęs, pailsėjęs, išgėręs daugiau skysčio. Kraujo ėmimo procedūra trunka iki 10 min., kartu su dokumentų (anketa, sutikimas duoti kraujo) pildymu užtrunka apie 0,5 val.
– Kokia jūsų patirtis Prienuose?
Į Prienus mes atvykstame kas antrą mėnesį, apsistojame Prienų kultūros centre. Ir kaskart pastebime, kad atsiranda vis daugiau žmonių, norinčių neatlygintinai duoti kraujo. Tai labai džiugina. Neseniai teko būti Jiezne, įmonėje „Doleta“. Šioje įmonėje dirba labai puikūs darbuotojai, iš kurių neatlygintinai kraujo paaukojo net 30 žmonių. Mums labai padeda Jiezno PSPC direktorius Povilas Rimkus.
– Kaip manote, koks lūžis žmonių sąmonėje turėtų įvykti ar kas nors pasikeisti, kad potencialių kraujo donorų atsirastų vis daugiau?
Daugelyje Europos šalių kraujo donorystė 100 proc. neatlygintina. Neabejojame, kad jaunoji karta suvokia neatlygintinos donorystės reikšmę, nes taip galima užtikrinti saugią kraujo donorystę. Džiaugiamės jaunais žmonėmis, kurie supranta šios kilnios misijos svarbą ir aktyviai prisideda, organizuodami bendras akcijas su Nacionaliniu kraujo centru. Štai prieš mėnesį, rugpjūčio 30-ąją, Prienuose, Laisvės aikštėje, tokią akciją iniciavo Prienų jaunųjų socialdemokratų vadovas Mindaugas Rukas. Esame jam ir visiems, paaukojusiems kraujo neatlygintinai, nuoširdžiai dėkingi.
– Ką palinkėtumėte esamiems, ir būsimiems kraujo donorams?
Svarbiausia, nepamiršti, kad gavimas susijęs su davimu. Nė vienas nežinome, kada paaukotas kraujo lašas išgelbės ir jūsų gyvybę
