Prieniškio svajonė – pabuvoti visose gamtinėse zonose
Per pusantro mėnesio aplankytos trys Azijos ir keturios Europos šalys, įveikta per 45 tūkst. km, vidutiniškai po tūkstantį kilometrų per dieną! Štai tokia įspūdinga prieniškio, Nemuno kilpų regioninio parko vyriausiojo ekologo, Aleksandro Stulginskio universiteto lektoriaus, biomedicinos mokslų daktaro Žydrūno Preikšos prabėgusi vasara. Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje ir Latvijoje lankėsi darbo reikalais, o po Malaiziją Singapūrą ir Brunėjų keliavo kaip turistas.
Keliauja penkiolikti metai.
Žydrūnas aktyviai keliauti pradėjo nuo 1998 metų ir jau aplankė 28 šalis. Daugiausia tai buvo darbo kelionės po Europą. Prieš trejus metus išvyko į ekspediciją Vakarų Afrikoje, Senegale. Labai knietėjo savarankiškai pakeliauti už Europos ribų, nes, pasak jo, čia nelabai yra kas veikti. Be to, Senojo žemyno šalis galima aplankyti ir per ilgesnį savaitgalį. Tokioms kelionėms nereikia daug ruoštis. O tolimesnėms būtinas kruopštus pasirengimas.
– Mano tikslas nėra iškart aplankyti daug šalių. Kai daug užsigriebi, mažai pamatai. Pirma kelionė buvo gana paprasta – į Egiptą. Norėjau išbandyti, kaip seksis keliauti savarankiškai, pamatyti ne tik žymiąsias vietas ir tikrą, bet ne turistams surežisuotą žmonių gyvenimą. Norėjau pervažiuot visą šalį, įskaitant dykumas, oazes. Man neįdomu keliauti su grupe, nes dažnai būna, kad nesutampa interesai. Pavyzdžiui, aš nenoriu kiaurą dieną praleisti bažnyčioje ar apsipirkinėti, – sakė prieniškis
Aplankęs Egiptą, kitais metais iškeliavo į Japoniją, o šiemet patraukė į Malaiziją, Singapūrą, Brunėjų.
Kelionėms gerai pasirengia
Kelionėms maršrutus Žydrūnas rengia pats, naudodamasis kelionių serijos knygomis „Lonely planet“ („Vieniša planeta“), pritaikytomis savarankiškai keliaujantiems turistams. Jose yra visa reikalingą informacija: valstybių regionų, miestų žemėlapiai, lankytinos vietos, transporto sistema, viešbučiai, tvarkaraščiai ir pan. Išsirenka, tai, kas jam aktualiausia. Kokią šalį aplankyti, kartais lemia atsitiktinumas. Štai Japoniją išsitraukė burtų keliu, nes tuomet buvo nusprendęs keliauti į bet kurią Azijos šalį. Jei burtai būtų lėmę Indiją, Korėją ar kitą šalį, būtų keliavęs ten. Labai svarbu gera kompanija, kurią, pasak Žydrūno, surinkti ganėtinai sudėtinga. Vienas ar du žmonės – per mažai, daugiau nei keturi – per daug. Po Japoniją keliavo su drauge Vilija, po Pietryčių Aziją – keturiese. Prie Žydrūno su Vilija prisijungė Marius, 22 metų kariškis ornitologas, ir Arūnas, 31 metų ekologas.
Savarankiškai keliauti pigiau
Pažintis su Japonija, kuri laikoma brangiausia šalimi pasaulyje, per turizmo agentūras prasideda nuo 11 tūkst. Lt už 10 dienų. Žydrūnas išbuvo 21 dieną ir tai jam kainavo 6 tūkst. 200 Lt. Tai, ką siūlo turizmo kompanija, praktiškai pamatė per pirmą savaitę, o antrą ir trečią keliavo ten, kur turistai nevežami. Nuvyko ir į neseniai cunamio nusiaubtą pakrantę, net laiveliu ten plaukiojo. Kelionė po Malaiziją, Singapūrą ir Brunėjų atsiėjo 8 tūkst. Lt, bet čia buvo penkias savaites. Šios šalys taip pat vienos iš brangesnių.
Įdomu visur
Japonija, labiausiai išsivysčiusi šalis pasaulyje, nustebino savo tvarka.
– Sakoma, kad Vokietijoje tvarka, bet lyginant su šia Rytų Azijos šalimi, Vokietijoje yra betvarkė. Japonijoje viskas veikia taip tiksliai, kaip idealiai sureguliuotas mechanizmas. Čia žmonės, kurių daugybė, nevaikšto bet kur, bet tik ten, kur reikia. Jei kažkas sumanytų ir eitų prieš srovę, iškart sukeltų sumaištį. Pradžioje mums pasirodė, kad prie to priprasti bus labai sudėtinga, bet sistemą perpratom per porą dienų. Japoniška tvarka taip paveikė, kad grįžtant namo ir pamačius kažką rėkaujant, ginčijantis, vaikščiojant po lėktuvą ar autobusą pagalvodavome: kas čia per nesąmonė, – mena Žydrūnas.
Pietryčių Azija nustebino savo gamta. Lietuvaičiai ne tik lankėsi įdomiausiose vietose, bet, pasiskirstę temomis, tyrinėjo gamtovaizdį, augalus, žinduolius, roplius, paukščius, žuvis, jų buveines. Pažinti augalus ar gyvūnus padėdavo knygos –atpažinimo vadovai. Malaizija garsi Borneo sala, kuri pagal augmenijos rūšių turtingumą pasaulyje yra antra po Amazonės džiunglių. Šioje saloje1 hamiško yra ne mažiau kaip150 skirtingų rūšių medžių! Lietuvoje iš viso yra tik 20 rūšių medžių. Taigi keliauninkams buvo kas veikti.
Malaizijoje tikėjosi daugiau
Prieniškis su kompanija daugiausia keliavo po Malaiziją, nes Singapūras ir Brunėjus yra labai mažos valstybės, įsiterpę į Malaiziją. Šalis apgyvendinta nevienodai: pakrantėse žmonių tiršta, bet atokiau nemažai tuščių plotų. Žydrūną domino gamta ir civilizacijos nepaliestos gentys. Tokia turėjo būti Kelabitų gentis, kurią pasiekti buvo galima tik per kalnus skrendant lėktuvu. Deja, nuskridę nusivylė. Šį kraštą elektra pasiekė tik2009 m., bet užteko 3 metų, kad savo kaime žmonės nusitiestų kelius ir išvystytų pakankamai gerą infrastruktūrą.
Tautiečių nesutiko
Pietryčių Azijoje mūsų keliautojai nesutiko nė vieno tautiečio. Vietiniai gyventojai apie Lietuvą taip pat nebuvo girdėję, tik vienas vyras iš Brunėjaus sakė žinantis, jog Lietuva yra krepšinio valstybių elite. Registruojantis viešbučiuose taip pat išgirsdavo kad iš Lietuvos čia dar nėra buvę. Malaizijos yra tarsi dvi – viena pusiasalyje ir ribojasi su Singapūru bei Tailandu, kita – Borneo saloje. Pirmoji turistų gausiai lankoma, į antrąją ekskursijos Lietuvoje neorganizuojamos. Čia visai kitokia Malaizija, kitokie žmonės, pastatai, gyvenimo būdas. Malaizijoje susipynę daugelio tautų kalbos: malajų, kinų, anglų, hindi ir kt., bet angliškai susikalbėti nesudėtinga.
Siurprizų ir išbandymų netrūko
Kelionėje lietuvaičiai visą mėnesį praleido per musulmonų religinę šventę Ramadaną. Tai laikas, kai 30 dienų musulmonai dieną susilaiko nuo maisto ir linksmybių. Tuomet kavinių darbo laikas sutrumpėja, kai kurios visai užsidaro, todėl mūsų turistams pavalgyti būdavo ganėtinai sudėtinga. Ramadanui baigiantis musulmonai masiškai traukia į gimtąsias vietas. Kaip tik tuo laiku Žydrūnas su kompanija buvo suplanavę800 kmkelionę. Netikėtai sužinojo, kad visi autobusai užsakyti keliaujančių musulmonų. Gerokai pavargę mūsiškiai tikslą pasiekė per tarpines stoteles.
Malaizija ir Singapūras yra daugelio kultūrų lopšys, net Malaizijos simbolis yra 1. Tai reiškia, kad daug kultūrų sudaro vieną šalį ir visi gali sugyventi gražiai ir taikiai. Čia galima aptikti miestą Little India (Mažoji Indija), China town (Kinų miestas) ar panašiai, kuriuose įsikūrę tik indai, kinai, arabai… Anot Žydrūno, Pietryčių Azija labiau išsivysčiusi nei Lietuva, ir žmonės geriau gyvena. Štai Singapūre vidutinis mėnesio atlyginimas 2700, Brunėjuje –1800, Malaizijoje – 800 JAV dolerių. Tiesa, kaimuose matė visko, net ir nuolat laivuose gyvenančią iš Filipinų atklydusią gentį. Jie taip ir vadinasi – „vandens čigonai“.
Pietryčių Azijos žmonės labai draugiški, šypsosi, sveikinasi net vos kalbėti išmokę vaikai. Po 35 dienų kelionės lietuvaičiai pirmą piktą žmogų sutiko Lenkijoje. Tai buvo Varšuvos taksistas.
Kelionė buvo įdomi, fiziškai gana nesunki, labiau kamavo psichologinės problemos. Nenuostabu – keliaujant penkias savaites net ir smulkmenos pradeda erzinti. Didžiulis išbandymas buvo klimatas. Šalis yra pusiaujo zonoje, saulė teka 6.30 val., leidžiasi 18.30 val. Temperatūra taip pat pastovi: dieną pavėsyje 33, naktį – 26 laipsniai karščio. Eidami į mišką po kelių minučių visi jau būdavo permirkę, nes čia šimtaprocentinė drėgmė. Saulė tokia kaitri, kad Žydrūnas, maksimaliai išsitepęs apsauginiais kremais, nardydamas gavo trečio laipsnio nudegimą. Ant nugaros buvo iššokusi kumščio dydžio pūslė, tad be pagalbos negalėdavo net marškinių apsivilkti. Miegojo tik pas žmonės, nes nenorėjo tąsyti sunkios mantos. Be to, dėl visokių gyvių palapinėse niekas nemiega, tik hamakuose.
Didžiulį įspūdį paliko Brunėjaus sultonatas. Gyventojų per 400 tūkst. Pakrantes praktiškai užkariavę kinai. Maistas jūrinis: krevetės, moliuskai, žuvys, kalmarai, nors yra ir jautienos, viščiukų. Tai šalis, kuri nekerta miškų, neturi ariamos žemės ir pagrindines pajamas gauna iš naftos. Čia draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, net alumi, o už prekiavimą narkotikais baudžiama mirtimi. Tiesa, turistams, bet ne musulmonams, mažą kiekį alkoholio įsivežti leidžiama. Kelionės metu Lietuvos ketveriukei neteko matyti nė vieno apsvaigusio žmogaus.
Gyventi geriausia Lietuvoje
Iš visų lankytų šalių Žydrūnas niekur nenorėtų gyventi, nes geriausia čia –Lietuvoje.
Štai Japonija, nors ir labai civilizuota, neturi gamtos, tik žmones, Tai kataklizmų zona. Pietryčių Azijoje per žiaurus klimatas. Nepatinka ir Skandinavija: Suomijoje labai vėsu, daug žiemos, Švedijoje – mažai natūralios gamtos, neskaitant šiaurinių provincijų. Danija, kaip ir Vakarų Europa, visai neįdomi, nes visa urbanizuota. Natūralios gamtos dar likę Rytų Europoje, Lenkijoje, tik žmonės čia atšiaurūs.
Bet kelionės prieniškį jau užbūrė ir savo atostogas turi suplanavęs keleriems metams į priekį. Azija jau pasisotino, tad dabar nori aplankyti kitų žemynų šalis. Pirmoji bus Tanzanija Pietų Afrikoje, paskui Peru Pietų Amerikoje, vėliau trauks į Australiją, Antarktidą. Žydrūnas keliones planuoja taip, kad pabuvotų ne tik įvairiuose žemynuose, bet ir visose žemės gamtinėse zonose. Sukaupta patirtis labai pravers ir studentams dėstant biogeografiją. Juk daug smagiau ir įdomiau pasakot tai, ką patyrei, nei skaityti internete rastą medžiagą.
Onutė Valkauskienė
