„Žiburyje“ mokysis amerikietė

Mainų programos Lietuvoje – jau įprastas dalykas. Jų dalyviai kasdienėje aplinkoje gali betarpiškai pažinti žmonių gyvenimo, mokslo bei darbo svečiose šalyse būdą, tradicijas, kultūrą, pramokti ar lavinti užsienio kalbą, o laisvu nuo mokslo metu – pamatyti šalį, aplankyti žymiausias vietas. Prienų mokyklos – ne išimtis. Ypač aktyvi studentų mainų programų dalyvė – „Žiburio“ gimnazija. Ir dabar čia mokosi moksleivė iš Jungtinių Amerikos Valstijų – Otyllia, kuri Prienuose praleis net 10 mėnesių, mielai sutiko pasidalinti savo įspūdžiais bei patirtimi, kurią jau spėjo įgyti.

Kada tu atvykai į Lietuvą?

Į Lietuvą atvykau rugpjūčio 21 dieną. Taigi, Lietuvoje esu jau beveik mėnesį.

Ar nesunku apsistoti užsienyje tokiam ilgam laikui?

Žinoma, tai turi keletą trūkumų, tokių, kaip namų ilgesys, kalbos nežinojimas, kai kartais nesupranti elementarių dalykų, bet visgi tai – neįkainojama patirtis.

Gyvenimas užsienyje turi ir daug privalumų. Kokie jie?

Tai pažintis su naujais žmonėmis, užsienio kalbos išmokimas. Grįžusi namo galėsiu girtis savo klasės draugams. Taip pat smagu, kai išmokus naują žodį ar frazę, visi giria ir sveikina. Tai – vienas geriausių jausmų.

Kaip tu nusprendei tapti mainų programų „Rotary International“ klubo nare?

Iš tiesų tai – šeimos tradicija. Mano mama keliavo į Braziliją, dėdė skrido į Vokietiją, teta – į Japoniją, o seserys buvo Suomijoje ir Lenkijoje. Taigi, atėjo ir mano eilė.

Ar tai tavo pirma kelionė į užsienį?

Taip, kaip mainų programos dalyvės – taip. Dar esu buvus Kanadoje, kai gyvenau Jungtinėse Valstijose.

Ar sunku mokytis lietuvių kalbos?

Tikrai taip. Sunkiausia suvokti visus galūnių pasikeitimus. Aš jų tiesiog nesuprantu.

Bet, manau, kad jau išmokai keletą žodžių. Kokie jie, ką gali pasakyti lietuviškai?

Laba diena, ačiū, prašau, kelias spalvas, tokias kaip juoda, pilka, mėlyna – paprastus dalykus. Aš vis dar mokausi. Išmokti naujus žodžius visada yra naudinga, nes taip galiu geriau susikalbėti su šeima, pas kurią gyvenu.

Kokius dalykus mokaisi „Žiburyje“?

Matematiką, istoriją, dailę, informacines technologijas, geografiją, technologijas Beveik visas disciplinas, kurias mokosi bet kuris gimnazijos mokinys. Tik aš atsisakiau chemijos. Tai buvo tiesiog per sunku mokytis čia.

Kalbant apie orą, ar jis labai skiriasi nuo to, koks būna tavo gimtajame mieste?

Visai ne, jis beveik toks pats. Mes turime keturis metų laikus Amerikoje, jūs irgi turite keturis sezonus. Nereikėjo prisitaikyti.

Ar jau ragavai tradicinio lietuviško maisto? Ar patiko?

Taip. Šeimos, kurioje gyvenu, mama visada gamina lietuvišką maistą. Valgiau šaltibarščius ir man labai patiko. Tiesą sakant, nesitikėjau, kad bus taip skanu!

Ką manai apie lietuvius?

Man jie labai patinka, visi labai draugiški. Tai gali būti dėl to, kad aš mainų programos dalyvė, bet jie labai paslaugūs, padeda man, moko įvairių naujų dalykų. Draugai man gelbsti parduotuvėje, kai aš pamirštu skaičius, jie man patarinėja ir padeda.

Manau, kad vis tiek pasiilgsti šeimos, draugų, kurie liko Amerikoje. Ar aš teisi?

Na, taip, buvo toks laikas, kai labai jų ilgėjausi, bet kai būnu namie su šeima, jaučiuosi labai gerai. Ten auga maža, penkiametė mergaitė, kurios dėka visada būnu užsiėmusi, ji nuolat linksmina mane.

Kokias Lietuvos vietas jau spėjai aplankyti?

Lankiausi Birštone, Marijampolėje, buvau Vilniuje apsipirkti.

O ką dar norėtum pamatyti Lietuvoje?

Nežinau, neturiu konkrečios vietos. Norėčiau sugrįžti į Vilnių, apžiūrėti miestą, tačiau bet kuri kita vieta – irgi gerai.

Ieva Makštutytė