„Man sėkmė, kai žmonės palaiko mūsų veiklą”
Dauguma žmonių, sulaukę brandaus amžiaus, tiesiog mėgaujasi gyvenimu, nesileisdami į didesnius apmąstymus apie jo prasmę. Vaikai užauginti, buitis sutvarkyta, tad kodėl nepagyventi sau: pakeliauti ar kitaip pasidžiaugti gyvenimo teikiamais malonumais. Bet taip negalvoja birštoniškiai Laima ir Algis Šileikai, daugiau nei prieš trejus metus įkūrę Šileikų šeimos geros valios labdaros ir paramos fondą. Ne sau, kitų žmonių labui. Kalbinu fondo pirmininkę Laimą Šileikienę.
Kas paskatino įkurti savo šeimos fondą?
Idėja gimė kažkaip savaime, mąstant apie gyvenimo vertybes, apie tai, kad žmogus gimęs gyventi ne vienas ir ne tik sau. Kai mūsų sūnus pradėjo studijuoti, supratau, kad atėjo naujas periodas mūsų šeimos gyvenime. Kunigo Ryčio Baltrušaičio paklausiau, ką, jo manymu, galėčiau nuveikti kitų žmonių labui. Jis pasiūlė nuvykti į Kražius ir dalyvauti „Ad Fontes“ studijų savaitės renginiuose. Asketiškas būvis, tikinti bendruomenė, grigališkasis choralas, lietuvių ir prancūzų profesorių filosofijos paskaitos iš esmės pakeitė mano mąstymą ir gyvenimo nuostatas. Be to, mano vyras Algis, tuo metu tapęs Birštono savivaldybės tarybos nariu, tvirtai apsisprendė aukoti Tarybos nario pajamas žmonėms, kuriems reikia pagalbos. Socialiniame skyriuje sužinojo sunkiai gyvenančių daugiavaikių šeimų problemas ir ėmėsi jas spręsti, anonimiškai išmokėdamas įsiskolinimus už šildymą ir kt. Vėliau šias lėšas nutarėme nukreipti kultūros linkme ir įkūrėme labdaros ir paramos fondą.
Kokie pagrindiniai fondo tikslai?
Pagrindinis mūsų fondo tikslas – prisidėti prie laisvos kūrybinės minties plėtros, vietos bendruomenės kultūros puoselėjimo. Remiame originalius kūrybinius projektus, žmones, aktyviai besireiškiančius kultūros sferoje, bendruomenės veikloje, jaunimo iniciatyvas.
Nuo fondo įkūrimo prabėgo daugiau nei treji metai. Kaip sekėsi ir sekasi įgyvendinti savo sumanymus?
Apie sėkmę sunku kalbėti, nes kiekvienas ją suvokia skirtingai. Man sėkmė – kai žmonės palaiko mūsų veiklą, remia fondą, aukodami kelis procentus nuo pajamų mokesčio, prisideda asmeninėmis lėšomis, pastebi ir apdovanoja kūrybingus vaikus ir jaunimą, kurie dalyvauja kasmetiniame konkurse „Kalėdų žvaigždė“. Svarbiausia, mano manymu, tai, kad vis daugiau vietos bendruomenės žmonių suvokia labdaros ir paramos svarbą, prasmę, patys savo veikla ir lėšomis prisideda įgyvendinant idėjas. Labai svarbi Vytauto Silevičiaus, Rasos Dereškevičienės, Aušros Butkienės, Juozo Aukščiūno, kitų žmonių moralinė ir materialinė parama fondui. Sėkmė ir laimė būti kartu, bendradarbiauti su tokiais žmonėmis.
Kokius darbus pavyko nuveikti?
Labdaros ir paramos teikimo nevadinu darbu. Tai pareiga ir duoklė žmonėms, su kuriais suveda gyvenimas, o gal ir aukštesnės jėgos. Tai galimybė suteikti kūrybingiems jauniems žmonėms platesnes saviraiškos galimybes, šansą būti pastebėtiems, išgirstiems, suprastiems ir tinkamai įvertintiems. Kartu tai bendravimo ir bendradarbiavimo forma, kai bendromis jėgomis galime kurti naujas vietos bendruomenės tradicijas. Esame dėkingi pirmajai fondo partnerei Prienų miesto bendruomenei ir buvusiai jos pirmininkei Loretai Jakinevičienei, kuri geranoriškai parėmė konkurso „Kalėdų žvaigždė“ idėją ir kasmet padeda rengti šį konkursą, yra jo globėja. Esame dėkingi ir Prienų rajono savivaldybės merams: anksčiau buvusiam Alvydui Vaicekauskui, dabartiniam Vytui Bujanauskui, administracijos direktoriui Algiui Marcinkevičiui, Daivai ir Frederikui Earle, kurie įsteigė specialius prizus konkurso dalyviams. Konkursas rengiamas jau trejus metus vis kitose erdvėse. Jį organizuoti padeda ir Prienų kultūros ir laisvalaikio centro direktorius Džordanas Aksenavičius, Prienų Kristaus Apsireiškimo parapijos klebonas Jonas Baliūnas. Kita fondo veikla – parama konkursui „Kūrybos oazė“, projektui „ Žemės spalvos ir garsai“.
Neseniai surengėte įspūdingą Meno verandos atidarymą. Papasakokite apie ją.
Meno veranda – keletą metų brandinta idėja. Koncepcija – atvira erdvė kūrėjams, lankytojams, pirkėjams, viskam, kas vertinga, skoninga, stilinga. Jau pirmomis Meno verandos gyvavimo dienomis sulaukiau įdomių pasiūlymų iš Kauno ir Vilniaus verslininkų. Kai kuriuos iš jų tikiuosi sėkmingai įgyvendinti. Džiugina tai, kad Birštono svečiai teigiamai priima jos atsiradimą ir tai, ką čia randa: brandžių meno kūrinių, rankų darbo Birštono suvenyrų, ekologiško medaus, specialios sudėties ekologiškų arbatų, turinčių Lietuvos tautinio paveldo ženklą, malonių smulkmenų namams papuošti, draugams, kolegoms, artimiesiems pradžiuginti. Nieko nesiruošiu stebinti, tiesiog kiekvieną Meno verandos lankytoją priimu atvira širdimi ir džiaugsiuosi, jei renginiai, kurie vyks Meno verandoje, sudomins atvykusius į Birštoną ir vietinius žmones. Meno verandos integracija vietinėje rinkoje ir bendruomenės gyvenime, grafikos kūrėjų vardų bei darbų populiarinimas – daugiau mano hobi, o ne verslas.
Verandoje savo kūrinius eksponuoja išskirtiniai menininkai. Kaip žinia, jų bus ir daugiau. Kaip pavyksta juos pritraukti?
Viskas vyksta natūraliai: susipažįstame, bendraujame, aptariame bendradarbiavimo galimybes. Nieko neįkalbinėju, tiesiog pasiūlau arba priimu siūlymus.
Smalsu, ką veikiate jūs, vyras, ką studijuoja sūnus; kokia jūsų kasdienybė, laisvalaikis, didžiausios vertybės, džiaugsmai, lūkesčiai, svajonės.
Turiu prisipažinti, kad labiausiai nemėgstu kalbėti apie save, savo šeimą ir savo asmeninį gyvenimą, nes manau, kad jis nėra ypatingas, išskirtinis. Sūnus Algirdas Anglijoje studijuoja elektronikos inžineriją. Aš jau 30 metų dirbu solfedžio mokytoja Prienų meno mokykloje. Vyras Algis darbuojas UAB „Doleta”. Esu susikoncentravusi į konkrečius darbus, todėl mano laisvalaikis trumpas: pasivaikščiojimas su šuneliu ir kasdieninis pusvalandžio pasiplaukiojimas baseine. O moteriškas silpnybes – puoštis, plepėti ir apsipirkinėti – jau seniai išmečiau iš savo gyvenimo. Atsisakiau ir televizijos, tik retkarčiais pasižiūriu BBC informacines laidas. Didžiausios vertybės – sąžiningumas, nuoširdumas, geranoriškumas; džiaugsmai – sūnaus pasiekimai; lūkesčiai – sėkminga Meno verandos integracija vietinėje rinkoje ir bendruomenės gyvenime, grafikos kūrėjų vardų bei darbų populiarinimas. Svajonė – kada nors gerai išsimiegoti ir pailsėti, nes visada stinga laiko sau, artimiesiems. Galvoje daugybė idėjų, ir visas jas norisi įgyvendinti.
Onutė Valkauskienė
