Žingsniuojam, matuojam, skaičiuojam!
Šiltą gegužės šeštadienio rymetį būrelis (7) Šilavoto pagrindinės mokyklos matematikos mėgėjų patraukė įprastu maršrutu: Šilavotas- Šiauliškiai. Kodėl Šiauliškiai? Ogi tai garsaus keliauninko ir rašytojo Mato Šalčiaus tėviškė ir atstumas per dieną įveikiamas – apie 20km.
Pirmuosius 4 km. iki Klebiškio neskubėdami įveikėme per valandą, pakeliui aplankėme šaltinį-akivarą. Visus nustebino vynuoginių sraigių gausa ir tekančio upeliuko skaidrumas. Negalvojome, kad Klebiškio piliakalnis toks status: įkopti įkopėme, tačiau nusileidžiant teko kai kam ir nusiristi. Oras vis kaista, gerai, kad parduotuvėje yra ledų pasirinkimas. Čia pat parduotuvėje ir pamokėlę apie privačią nuosavybę gavome. Pilietis ,,N“ tvirtino, kad per jo miežius žingsniavom. Laimei išsiaiškinome, kad tai kita keliauninkų grupė buvo. Pasigėrėję Klebiškio gyvenviete, patraukėme link Čiudiškių. Oras vis kaista. Tą dieną prieš saulę +44⁰C, pavėsyje apie +29⁰C. Tokį pakelės riedulį, koks pūpso šalia Veiverių, Išlaužo, Čiudiškių sankryžos – retai sutiksi.Žvirkeliu eiti sunkiau ir kuprinės keistai pasunkėjo. Stabteliam kiekvieno pakelės medžio pavėsyje. Pagaliau Čiudiškiai. Prisėdam šalia pieno surinkimo punkto – ir vėl naujas skaičius – ,,Pieno žvaigždžių“ ekspeditorius papasakojo, kad norint nustatyti antibiotikų pėdsakus piene, aparatėliui tik 4 minučių reikia. Žygiuojam toliau: aploja trys palaidi, balti, pūkuoti, o kai pamatome šnairuojantį vilkšunį ir jį tramdantį šeimininką, budrumas padidėja iki 100℅. Darželiai žydi, alyvų kvapas glosto nosį, dulkės girgžda tarp dantų, bet yra tikslas – nueiti! Ir pagaliau. Šimtamečių medžių apsuptyje Mato Šalčias sodyba.
Atsigaiviname šaltu šulinio vandeniu, pasikalbame su didžiojo keliautojo giminaičiu, drožiančiu ąžuolinę angelo skulptūrą. Pasukam prie Prienlaukio ežero. Žingsniai spartėja. Kažkaip neprieinamai užsėtas paežerys- gaila, kad ministras Briuselin išvažiuoja, po tvorų įmerktų į vandenį, gal būtų paupius ir paežeres ,,atmušęs“. Dailiai susodinti serbentų plotai nustebina- kaip Ispanijoje. Kur drėgniau – rugių varpos didelės, tuoj tuoj plauks. Viskas matoma kitu kampu, ne pro mašinos langą- lyg iš užkulisų. Tikrai gražu. Laužas liepsnoja, ežero vanduo atgaivina, pasklinda kepamų dešrelių kvapas. Pasistiprinę ir pailsėję, pasukam namų link. Truputį pavargę, bet tvirtesni. Įveikėm save!
P.S. Dar matėm 3 žalčius.
O keliavo Gileta, Dovilė, Vaida, Daiva, Darius, Danielė ir Paulina.
Užrašė Šilavoto pagrindinės mokyklos matematikos mokytojas G.Čepulinskas
