Katastrofą paminėti susirinks ne visi

Naktį iš penktadienio į šį šeštadienį sukanka jau 28 metai, kai nugriaudėjęs sprogimas Černobylio atominėje elektrinėje pasėjo mirtį, nepagydomas ligas bei buvo įrašytas kaip pirmoji ir didžiausia atominė katastrofa taikos metu.

Antrojo pasaulinio karo metais Nagasakyje bei Hirošimoje nukritusios atominės bombos sunaikino per 120 tūkst. japonų. Šios aukos buvo įskaičiuotos į bendrą Antrojo pasaulinio karo aukų sąrašą, kuris iki šiol svyruoja nuo 50 iki 80 mln. Po patirto atominio antpuolio Japonija kapituliavo – karas pakeitė kryptį.

Pasaulyje įsivyravus taikai buvo sutarta ir dėl atominio ginklo nenaudojimo, todėl niekas nesitikėjo, kad 1986 m. sprogs dar vienas atominis užtaisas.

1967 m. vasario 2 d. bendru TSKP Centro Komiteto ir TSRS Ministrų tarybos nutarimu rekomenduota Ukrainos valstybiniam plano komitetui statyti naują atominę elektrinę dešiniajame Pripetės upės krante, prie Janovo kaimo. 1970 m. gruodžio 14 d. TSRS Ministrų taryba patvirtino sprendimą, kad Černobylio atominėje elektrinėje bus įrengiami RBMK tipo uraniniai-grafitiniai reaktoriai. 1970 m. buvo statomi pirmieji du Černobylio atominės elektrinės 1000 megavatų galios blokai, pradėtos ir Pripetės miesto, kuriame turėjo gyventi atominę elektrinę aptarnaujantis personalas, statybos. 1977 m. gruodžio 14 d. pradėjo funkcionuoti pirmasis reaktorius, o netrukus – ir antrasis. Iki 1983 m. gruodžio 30 d. buvo pastatyti ir paleisti dar du reaktoriai.

Pastatytą atominę elektrinę problemos kamavo kelis kartus. Jau 1982 m. rugsėjo 9 d. dėl technologinio kanalo trūkio pirmame bloke į jėgainės teritoriją buvo išmesta radioaktyviųjų medžiagų. 1986 m. naktį iš balandžio 25 d. į 26 d., vykdant bandymus ir praradus branduolinės reakcijos kontrolę, Černobylio atominėje elektrinėje įvyko didžiausia avarija, kurios metu buvo sugriautas ketvirtasis reaktorius. Avarijos metu žuvo keliolika žmonių, tačiau nuslėpta nelaimė ir netinkamai apsaugotų avarijos padarinių likvidatorių darbas kenksmingomis sąlygomis pareikalavo dar keliolikos tūkstančių gyvybių. Daugiau nei 115 tūkst. gyventojų buvo evakuoti iš 30 km spindulio zonos.

Gegužės 23 d. tarsi katastrofos tęsinys ketvirtojo reaktoriaus variklių tunelių patalpose kilo gaisras, trukęs septynias valandas. Gaisras buvo užgesintas, nepaisant elektrinės teritorijoje tvyrojusio didelio radioaktyvaus fono.

1986 m. rudenį įrengus ketvirtąjį bloką gaubiantį gelžbetoninį sarkofagą, du elektrinės blokai atnaujino darbą. Trečiasis blokas buvo įjungtas 1987 m. pabaigoje. 1991 m. spalio 11 d. antrajame bloke vėl kilo gaisras. Visi trys reaktoriai palaipsniui vėl buvo išjungiami. Paskutinis reaktorius buvo sustabdytas 2000 m. gruodžio 15 d.

Deja, per daugelį metų apsauginis gaubtas susidėvėjo ir radiacinis fonas aplink elektrinę vėl pradėjo didėti, todėl po didelių derybų šiuo metu vyksta naujo apsauginio gaubto, kuris uždengs ketvirtąjį bloką, statybos darbai. Beveik 1 mlrd. eurų kainuosiantis gaubtas pradėtas statyti 2007 metais, o jo statybų pabaiga planuojama 2015 metų spalį. Tikimasi, kad jį pastačius pavyks sumažinti į aplinką skleidžiamą radiaciją.

Nelabai džiugiai šias metines pasitinka avarijos likvidavimo darbuose dalyvavę prieniečiai. Per 70 narių vienijanti Prienų černobiliečių draugija jau yra išlydėjusi 20 narių anapus.

Mantvydas Prekevičius