Radiacinių avarijų atgarsiai ir radiologinės rizikos vertinimas veterinarijos kontekste

Praėjus net ir ketvirčiui amžiaus po Černobylio atominės elektrinės (AE) avarijos ( 1986.04.25-26 ), dar ir šiandien jaučiami šios nelaimės padariniai.       Avarijos priežastis ir pasekmes tebenagrinėja viso pasaulio mokslininkai, tarp jų – ir Lietuvos.

Kaip teigia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Radiologinių tyrimų skyriaus vedėjas Pranas Drulia, pirmomis dienomis po avarijos radiacinę situaciją Lietuvoje daugiausia nulėmė jodo izotopai.

Antrame etape po Černobylio AE avarijos nuo 1986 m. gegužės mėn. pabaigos iki šių dienų didesnę svarbą įgavo cezio izotopų kiekis maisto produktuose. Jodo ir cezio izotopai dažnai sąlygoja žmogaus organizmo vidinį apšvitinimą.

Pirmomis dienomis po avarijos pagrindinis dėmesys buvo skiriamas žaliavinio  pieno tyrimams, kadangi pienas yra vienas iš pagrindinių produktų, vertinant radioaktyviosios taršos lygį pirmame radiacinės avarijos etape. Buvo įvertintas vidutinis pradinis pieno aktyvumas sunormuotas 1986 m. balandžio mėnesio 28 dienai trims respublikos užterštumo zonoms buvo lygus atitinkamai šiaurinei – 400, viduriniajai -1200 ir pietinei –  3700 Bg/l , o tai aiškiai daugiau už maksimaliai leistiną pieno aktyvumą vaikams, kuris yra lygus 370 Bg/l.  Buvo priimtas sprendimas, draudžiantis naudoti vaikams užterštą ¹³¹J pieną kai kuriuose šalies rajonuose.

Iki šių dienų vis didesnę svarbą įgavo cezio (¹³⁷Cs ) izotopų tyrimai maisto produktuose, mat jodas (¹³¹ J) dėl trumpo pusamžio greitai suskilo ir neliko reikšmingas radiacinės taršos požiūriu.

Reglamentuojamas tik – cezis (¹³⁷Cs)

Pastaraisiaias metais maisto produktuose yra reglamentuojamas tik  cezio (¹³⁷Cs) savitasis ir tūrinis  aktyvumas, kurio leistinieji lygiai yra  600 Bq/kg visiems produktams bei papildomas leistinas lygis-370 Bq/kg pienui ir kūdikių maistui.

Stroncio (⁹⁰ Sr) aktyvumas maisto produktuose nėra reglamentuojamas, todėl, kad jo kiekiai, patekę į aplinką, buvo žymiai mažesni nei  ¹³⁷Cs.

Tačiau, atsižvelgiant, kad stroncis , kaip ir stabilusis kalcis, lengvai patenka į kaulinius audinius ir juose kaupiasi, ⁹⁰ Sr aktyvumą maisto produktuose Europos Bendrijos (EB) šalyse radiologinės stebėsenos metu rekomenduojama tirti.

P. Drulia pažymi, kad šio radionuklido aktyvumas matuojamas ir mūsų šalyje. Radiologinių matavimų duomenys nustatyta tvarka kiekvienais metais perduodami Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centrui (JTC). Duomenys naudojami gyventojų gaunamai apšvitos dozei nuo maiste esančių radionuklidų jonizuojančiajai spinduliuotei įvertinti.

Gyventojų apšvita – maža

Vidutinė metinė efektinė vidinės apšvitos dozė vidutiniam šalies gyventojui nuo maiste esančių radionuklidų jonizuojančiosios spinduliuotės skaičiuojama naudojant maisto radiologinių tyrimų rezultatus, atsižvelgiant į vidutinį maisto produkto sunaudojimą vienam gyventojui per parą.

Apšvitos dozė nuo neapdorotame maiste esančių radionuklidų jonizuojančiosios spinduliuotės yra nedidelė, panaši į qautas ankstesniais metais ir sudaro vidutiniškai tik dešimtą dalį, lyginant nuo įvairių kitų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, gaunamos apšvitos.

Gyventojų apšvita dėl technogeninės kilmės radionuklidų maiste jonizuojančiosios spinduliuotės yra maža ir nekelia rizikos vartotojų sveikatai.

Po Černobilio AE  avarijos, iškilo pavojus, kad iš užterštų Ukrainos, Baltarusijos, kai kurių Rusijos teritorijų – į mūsų šalį nepatektų maisto produktai ir pašarai, užteršti radioaktyviomis medžiagomis.

Įvežamai produkcijai iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos Federacijos ir kitų šalių – vykdoma radiologinė kontrolė

Lietuvos įmonės palaiko prekybinius ryšius su Ukraina, Baltarusija, Rusijos Federacija ir kitomis šalimis, iš kurių įveža į šalį augalinius aliejus, riebalus, miško grybus ir uogas, sultis, konditerijos, kulinarijos ir kitus gaminius, importuoja daug pašarų ir pašarinių žaliavų.

Kasmet radiologiškai ištiriama iki tūkstančio šių produktų mėginių.

Daugumoje įvežamų prekių radioaktyviosios taršos požymių nenustatyta, tačiau, kai kurių rūšių produktų siuntose buvo aptinkamas  radioaktyvusis ¹³⁷Cs.

2001-2003 m. buvo tiriama daug importuojamų pieno miltelių, kurie tranzitu per Lietuvą buvo gabenami į kitas šalis. 2001m. – 16 proc., 2002 m. – 30 proc, 2003 m. – 18.3 proc. tirtuose importuotų  pieno miltelių mėginiuose aptikti cezio likučiai. Rasta koncentracija siekė  314 Bq/kg, o leidžiama norma pieno produktams – 370 Bq/kg. 2007 m. pirmą kartą nustatytas ¹³⁷Cs cukrinių runkelių išspaudose, kurio koncentracija siekė 200 Bq/kg .2008 m. dviejose miško uogų mėlynių siuntose ¹³⁷Cs koncentracijos viršijo 2000 Bq/kg.

Per 2009-2013 m. – radiacinė miško uogų tarša – neviršijo leistinų lygių.

Pagal Europos Sąjungos ir Lietuvo teisės aktų reikalavimus uogose ir grybuose ¹³⁷Cs turi būti ne daugiau kaip 600 bekerelių kilograme (Bq/kg).

Vertinant importuojamų grybų  radioaktyviosios taršos riziką nustatyta, kad 2002 -2013m. tirtuose grybuose ¹³⁷ Cs savitasis aktyvumas neviršijo didžiausių leistinų lygių.

Radionuklidai laukinėje faunoje

Po įvykusios Černobylio atominės elektrinės avarijos (1986 – 1997m.), mūsų šalies miškuose, ypač Kuršių Nerijoje, sumedžiotų laukinių žvėrių kai kuriose skerdenose buvo randamos aukštos ¹³⁷Cs koncentracijos, viršijančios didžiausius leistinus lygius. Dėl šios priežasties radiologiškai buvo tikrinta kiekviena skerdena. Tik vykdant tokią kontrolę, buvo galima eksportuoti žvėrieną į Europos Sąjungos (ES) ir kitas šalis.

Daugumai medžiojamų žvėrių svarbi mitybos raciono dalis yra miško grybai, uogos, bei kiti miško paklotės augalai. Todėl dėsninga, kad šios medžiagos, patekę per  mitybos grandinę, aptinkamos sumedžiotų žvėrių mėsoje.

2010 m. žiniasklaidoje buvo paskelbta informacija apie Vokietijoje sumedžiotų šernų mėsoje rastą radioaktyvujį cezį ( ¹³⁷Cs),^,kurio koncentracijos kiekis viršijo leistinus lygius. Tokios radioaktyvios koncentracijos priežastimi buvo įvardinta teritorijų tarša radionuklidais.

Pagal mūsų šalyje vykdomą gyvūninių žaliavų radiologinio monitoringo tyrimų programą 2013 m. Šilutės rajone Kintų miške sumedžioto šerno raumenyje rasta cezio koncentracija 328 Bq/kg,, o Jurkarko rajone Montvilų girininkijos plotuose sumedžioto šerno raumenyje 286 Bq/kg cezio koncentracija.

Nors šio radionuklido aktyvumai neviršija leistinojo 600 Bq/kg.lygio, tačiau tai liudija apie ilgalaikį šių medžiagų išsilaikymą mus supančioje aplinkoje.

Produkcija iš Japonijos – tikrinama

2011 m. kovo 11d. įvykiai Japonijos Fukušimos AE cunamio pasekoje, privertė dar sykį suklusti pasaulį, dėl branduolinės energetikos daromo pavojaus.

Į Lietuvos rinką japonų gamybos produktai dažniausiai įvežami iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių, į kurias importuojant, šie produktai patikrinami ES teisės aktų reglamentuota tvarka.

Po 2011 m. kovo įvykių Japonijoje, Europos Komisija sugriežtino žuvų kontrolę dėl radioaktyvios taršos. Tikrinamos žuvys, sugautos netoli Japonijos krantų ir kituose žvejojimo plotuose.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) nuo 2011 m. kovo mėnesio atlieka radioaktyvios taršos laboratorinę kontrolę tiriant visas siuntas, įvežamas iš Japonijos, tai: maisto papildai, jūros kopūstai , jūržolės mėginiai, žuvis. Importuotuose iš kitų šalių maisto produktuose padidintos radioaktyvios taršos, kuri galimai būtų siejama su įvykiais Japonijoje, nepastebėta.

2011 m. Lietuva gavo tik vieną skubų pranešimą apie iš Japonijos į Prancūziją įvežtą žaliąją arbatą, kurios radioaktyvioji tarša viršijo leistinus lygius.

2012-2014 m. pirmajame ketvirtyje tirtuose produktuose, kurie įvežami iš Japonijos, radiacinė tarša – nenustatyta.

Išvados

Kiekviena Europos Bendrijos (EB) šalis turi nacionaliniu lygiu taikyti tokį tyrimo dažnumą radionuklidų atžvilgiu importuojamiems žemės ūkio produktams iš trečiųjų šalių, kuris būtų nustatomas atlikus importuojamų produktų rizikos vertinimą, tyrimų rezultatus, importuojamų produktų pobūdį bei atsižvelgiant iš kokių šalių ir kokių regionų produktai yra importuojami.

Vertinant rizikos požiūriu radiologinę įvairių tiriamų veterinarijos priežiūros objektų taršą, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai teikia šias išvadas:

• vietinės kilmės maisto produktų  – jautienos, kiaulienos, paukštienos, pieno, tvenkininės žuvies, kiaušinių, laukinės faunos tarša ¹³⁷Cs ir ⁹⁰Sr radionuklidais 1988 – 2013 m.laikotarpiu neviršijo didžiausių leidžiamų lygių (DLL);
• vietinės kilmės maisto produktų taršos lygiai ¹³⁷Cs ir ⁹⁰Sr radionuklidais yra žemi, statistiškai – mažai kintantys;
• Gyventojų apšvita dėl dirbtinės kilmės radionuklidų maiste jonizuojančiosios spinduliuotės – nežymi, lyginant nuo įvairių kitų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių gaunamos apšvitos;
• Produktų, kuriuose randamas radioaktyvusis ¹³⁷Cs, stebėsena išlieka , tai importuojami miško grybai ir uogos, laukinė fauna, cukrinių runkelių išspaudos;
• Lietuvos grybų ir miško uogų tarša radioaktyviuoju ¹³⁷Cs 2013 m. neviršijo DLL;
• Radioaktyviosios taršos požiūriu didžiausias dėmesys kreiptinas įvežamų iš Baltarusijos miško grybų, iš Ukrainos – miško  uogų bei Japonijoje išaugintų prieskoninių daržovių, arbatų ir kitų jūros gėrybių radiologinių tyrimų atlikimui.
• Būtina ir toliau tęsti importuojamų prekių iš trečiųjų šalių, paveiktų Černobylio AE avarijos radiologinę kontrolę.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas