Praėjus 12 metų, prieniečiai nuomonės nepakeitė

Didįjį ketvirtadienį, prieš Šv. Velykas, kuomet, pasak Biblijos, prieš 2000 metų Jėzus Kristus ruošėsi sėstis prie vakarienės stalo, kuri jam tapo paskutine, prieš Prienų rajono savivaldybės pastatą, Laisvės aikštėje, sužibo žvakutės.

Šios žvakutės buvo uždegtos medžiams, kurie, augę šioje aikštėje jau daugiau kaip 60 metų, praėjusią savaitę buvo nupjauti. Kiekvieno medžio kelmas pasipuošė kapams skirta žvakute bei užrašais garsiomis frazėmis ir ištraukomis iš lietuvių rašytojų kūrinių apie medžius ir jų reikšmę žmogui. Žmonės pyksta. Jiems gaila medžių, kurie leisdavo pasislėpti ir nuo lietaus ir nuo kaitrios saulės karštomis vasaromis. Kiti nepatenkinti, kad atsivėrė apsilupinėjusių pastatų aplink aikštę vaizdas.

Apie tai, kad medžiai buvo sergantys ir vietoj jų bus pasodinti nauji, jau rašėme, tačiau daugelis teigia, jog medžiai buvo sveiki ir jų nupjovimas – dar vienas suplanuotas lėšų iššvaistymas.

Pasak Prienų seniūno pavaduotojos Irenos Stasytienės, medžių būklę nustatinėjo ne valdžios atstovai, o tam sudaryta gamtininkų komisija. Pasak jos, šie medžiai turėjo būti nupjauti jau prieš 12 metų, tačiau ir tada, retinant parką ir trinkelėmis klojant aikštę, kilo didelis gyventojų nepasitenkinimas, todėl dalis medžių buvo palikta. Dabar – per tiek metų medžių būklė ypač suprastėjo ir, norint apsaugoti aplink aikštę stovinčių automobilių būklę ir aikšte einančių bei joje žaidžiančių vaikų gyvybę, priimtas sprendimas senus, sergančius medžius išpjauti, o vietoje jų pasodinti naujus, jaunus medelius.

Miškininkų teigimu, seni medžiai – ypač pavojingi aplink juos esantiems ir žmonėms ir jų turtui. Senų medžių – 60-70 metų amžiaus – šakos pradeda džiūti, tampa nebe tokios stiprios, tačiau sunkios, jos lūžta ir krenta žemyn. Todėl tokie medžiai judriose vietose, siekiant apsisaugoti, turėtų būti išpjauti. Pasak jų, medžių ligos būna įvairios. Vienos ligos būna pačiame medyje, kamiene, tuomet medis pradeda pūti iš vidaus. Būna ir parazitinių ligų.

Medžiai Laisvės aikštėje bei už jos – pilni liaudyje vadinamų „amalų“. Tai – pusiau parazitiniai augalai, kurių sėklas dažniausiai atneša nuo medžio ant medžio keliaujantys paukščiai. Parazituojantys augalai užkrečia medžio šakas. Tokiu atveju, pasak miškininkų, norint padėti medžiui, tenka nupjauti visą šaką, ant kurios yra šis augalas. Jei tokių „amalų“ pilna visame medyje, tuomet šakų nupjaustymas jau nepadės. Nupjovus visas šakas, likęs plikas medžio kamienas ir atrodys negražiai, ir bus imlesnis kitoms ligoms.

Pasak, I. Stasytienės, grindžiant trinkelėmis aikštę, buvo pjaunama dalis medžių, raunami jų kelmai, o dalį medžių tuomet palikus, dabar šiuos darbus vėl teks kartoti. Iš tikrųjų, tai kainuos brangiau. Jei visi medžiai būtų buvę nupjauti jau prieš 12 metų – būtų buvę sutaupyta. Anot seniūno pavaduotojos, vietoj 20 išpjautų medžių bus pasodinta beveik dvigubai daugiau – 36 jauni klevai. Klevams išvešėjus, aikštė bus dar gražesnė, ir žmonės po jais bus saugesni. I. Stasytienė patvirtino, kad jauni medeliai bus pasodinti ir žmonėms žadėtoje, tačiau iki šiol po trinkelėmis paslėptoje linijoje prie Vytauto g.

Pasak kalbintų specialistų, ne visi žmonės mėgsta pokyčius, ne visada jie būna vieningos nuomonės. Dažnai žmonės kaltina Savivaldybę, seniūniją, kad ant jų turto ar ant jų pačių krenta šakos, griūna medžiai, o kai šie pavojingi medžiai yra pašalinami, tada vėl pradeda kaltinti gamtos žalojimu ir naikinimu. Nereikia pamiršti, kad visi gamtos darbai pagal įstatymus privalo būti derinami su įvairiomis gamtos priežiūros institucijomis, nepriklausomai nuo to, kokia įstaiga ar asmuo to prašo.

Mantvydas Prekevičius