Pirma – sprendimai, po to – gyventojų nuomonė (nuomonės)
Praėjusią savaitę redakcija sulaukė Pakuonio seniūnijos bendruomenės narių laiško, o ketvirtadienio vakarą – ir kvietimo atvykti į bendruomenės susirinkimą, į kurį buvo pakviesti ir Prienų rajono savivaldybės atstovai. Deja, kviestas rajono savivaldybės administracijos direktorius, kaip teigė organizatoriai, negalėjo atvykti. Rajono savivaldybės administracijai atstovavo administracijos direktoriaus pavaduotoja Rima Zablackienė ir Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus vyr. specialistas Antanas Bartusevičius.
Niekas negalėjo paaiškinti, kodėl nesilaikoma Tarybos sprendimų
Pakuonio bendruomenės pirmininkė Aušra Tamošiūnienė kalbėjo nusprendusi sukviesti bendruomenės narius pasikalbėti su Savivaldybės atstovais, nes viena kažko imtis po to, kai išklausė nemažai nepatenkintų seniūnijos gyventojų nuomonių, nesiryžusi. Kita vertus, atviras pokalbis galėtų būti naudingesnis, nei raštiški pareiškimai su parašais.
Šių metų vasario mėnesį vykusiame Tarybos posėdyje buvo patvirtintas Prienų rajono savivaldybės vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutų sąrašas, pagal kurį panaikinti arba sutrumpinti dalis maršrutų, tarp jų ir maršrutas Nr. 60 – Prienai–Kauno autobusų stotis per Pakuonį, Bačkininkus. Jis sutrumpintas iki Piliuonos. Nors sprendimas teisiškai turėjo įsigalioti nuo gegužės 18 d., tačiau jau balandžio 1-ąją autobusai kursavo pagal naujus grafikus. Negana to, gyventojai susidūrė ir su pirmomis problemomis: stresu, vėlavimais į darbą arba neišvykimais į jį.
Gyventojų susirinkime dalyvavęs vyr. specialistas Antanas Bartusevičius buvo paprašytas paaiškinti, kokiu pagrindu ir kokiais principais vadovaujantis buvo sutrumpintas autobuso maršrutas Prienai–Kaunas per Pakuonį. Nepavydėtinoje situacijoje atsidūręs Savivaldybės atstovas kalbėjo, kad šį maršrutą jam teko derinti su Kauno rajono savivaldybe, ieškant geriausio sprendimo, kaip patogiausiu būdu Pakuonio seniūnijos gyventojai galėtų pasiekti Kauną ryte, persėsdami Piliuonoje, ir paskutiniu autobusus sugrįžti vakare. Kiti maršrutai, siekiantys Pakuonį, pasak specialisto, buvo pritaikyti mokinių patogumui. A. Bartusevičius pripažino, kad „kalbantis su Kauno rajono savivaldybe buvo minima, jog šis grafikas – ne įstatymas, jį galima bus po kažkiek laiko derinti ir iš naujo patvirtinti, jeigu dauguma gyventojų galvos kitaip“. Jis sakė esąs pasiruošęs išklausyti gyventojų nuomones ir, atsižvelgiant į daugumos pageidavimus, tvarkaraštį būsią galima koreguoti.
Norėdamas nuraminti akivaizdžiai priešiškai nusiteikusius gyventojus, A. Bartusevičius kalbėjo, kad maršrutas Prienai–Kaunas per Pakuonį – ne vienintelis, kurį reikėję sutrumpinti. Esą per visą rajoną buvo sutrumpinta maršrutų, kurių ilgis siekia apie 16 tūkst. km per metus, 4 maršrutai panaikinti. Visa tai dėl to, kad Savivaldybė, dengianti visas tiesiogine ir netiesiogines išlaidas Vežėjams iš savo biudžeto (net ir tuo metu, kai autobusai važiuoja tušti) per praėjusius metus sumokėjo 800 tūkst. Lt nuostolių ir 400 tūkst. Lt už lengvatinius bilietus. Todėl, pasak specialisto, Prienų rajono savivaldybės vadovybė davė pavedimą nuostolius mažinti.
Maršruto Prienai–Kaunas per Pakuonį klausimas sprendžiamas jau ne pirmus metus. Pernai pavasarį jis buvo pradėtas derinti su Kauno rajono savivaldybe siekiant, kad vežiojimo nuostolius pasidalintų pusiau abi savivaldybės. Kaip žinia, Kauno rajono savivaldybė su Prienų rajono savivaldybės pasiūlymu nesutiko, todėl šiais metais buvo imtasi kitų sprendimų. Radikalūs savivaldybės sprendimai leido sutaupyti, tačiau sukėlė sumaištį ir didelį dalies rajono seniūnijų gyventojų nepasitenkinimą.
Dalis kaimų liko be jokio susisiekimo
Tokiose situacijose drąsa ir vienybe garsėjanti Pakuonio seniūnijos bendruomenė ėmėsi iniciatyvų. Jos atstovai parašė laišką redakcijai, kuriame išdėstė požiūrį į minėtąjį Tarybos sprendimą ir administracijos direktoriaus įsakymą paankstinti pakeistus maršrutų grafikus. Pakuonio seniūnijos žmonės kreipėsi į savo bendruomenės pirmininkę, seniūną ir yra pasiryžę kovoti už savo teises – užtikrinti gyventojams savalaikį nuvykimą į darbą ir parvykimą iš jo, mokslo ir popamokinės veiklos įstaigas.
Vienas iš prašymų savivaldybės atstovus jau yra pasiekęs. Kreipėsi Prienų KKSC direktorius A. Deltuva, kuris aiškino, kad Pakuonio vaikai nespėja po pamokų nuvažiuoti į popamokinę veiklą Prienuose.
Susirinkime dalyvavę seniūnijos bendruomenės nariai taip pat pažėrė priekaištų savivaldybės atstovui dėl iki galo nesuderintų sprendimų, nes kovo 28 d. Kauno autobusų stotis dar neturėjo jokios informacijos apie naujus autobusų maršrutų grafikus. Pakuoniškiai nerimavo, kad iš Kauno jau nebegalės grįžti šeštadienį ir sekmadienį paskutiniu autobusu, kad žmonėms, norintiems pasiekti Kauną, teks išlipti vidury laukų ir laukti iš Kauno atvykstančio autobuso. Pakuonio seniūnas Audrius Narvydas stebėjosi, kaip Prienų r. savivaldybė nesutarė su Kauno r. savivaldybe pasidalinti maršruto Prienai–Kaunas nuostolių, o dabar Kauno r. savivaldybė prisiėmė viena dengti Prienų rajono gyventojų, važiuojančių nuo Piliuonos iki Kauno, nuostolius. Anot seniūno, Kauno r. savivaldybė labai šauniai apgavo Prienų r. savivaldybę. Ši, taupydama, nenumačiusi pereinamojo laikotarpio, „nukarpydama“ maršrutus, Pakuonio seniūnijoje paliko be jokio susisiekimo Dvylikius, Laukiškes, Purvininkus, Pašventupį, Daugšiagirę.
Anot A. Narvydo, jam dirbant Savivaldybėje buvo laikomasi strategijos, kad bet kuris kaimas nors kartą per savaitę turėtų susisiekimą su rajono centru. Dabar esą strategija tokia: reikia „nukirpti“, kadangi nėra pinigų. Tačiau ta melodija, be galo, be krašto, anot seniūno, yra kažkam patogi. Jis teigė parašęs pastabas, kad mažinti išlaidas galima ne tik karpant maršrutus. Savivaldybė, pasak jo, apmoka daug ką – ryšio paslaugas, lizingo palūkanas, autobusų stoties išlaikymą, tačiau kyla klausimas: ar Savivaldybė privalo tą daryti? Kaip savikainą skaičiuoja, kaip maksimalų rentabilumą pritaiko, apie tai esą negalvojama. „Kaip gyvens tie žmonės, kurie liko be jokio susisiekimo?“ – klausimą pakartojo seniūnas.
Vis primindavo, kad valdžia turi tarnauti žmonėms
Besikarščiuojantys seniūnijos gyventojai aiškino kreipęsi į rajono merą su Pašventupio kaimo gyventojų prašymu pailginti maršrutą nors porą kilometrų, kad gyventojams, daugiausiai senyviems, neįgaliems, pasiramsčiuojant lazdomis nereikėtų iki artimiausios stotelės kulniuoti pėsčiomis.
Bendruomenės atstovai vis primindavo, jog valdžia turi tarnauti žmonėms, o ne sau. Jie klausė, kaip buvo skaičiuojamas maršruto reiso rentabilumas, jeigu autobusas, vykstantis iki Piliuonos popietiniu laiku, apie 16 val. iš Piliuonos atgal važiuos tuščias, nes nebus nė vieno keleivio. Kaltino valdžią žlugdant mokyklos ugdymo planą, nepaliekant mokiniams teisės rinktis neformaliojo ugdymo įstaigų rajone. Pasak vienos Pakuonio pagrindinės mokyklos mokytojos, vien tik sporto užsiėmimus Prienuose lanko per 30 proc. mokinių, kiti – meno ir muzikos mokyklas. Mokyklos direktorius J. Mikelionis nuogąstavo, kad dėl tokio grafiko nesuderinamumo yra priverstas dalį mokinių išleisti anksčiau iš pamokų, tačiau tokia situacija esą bando pasinaudoti ir kiti mokiniai, mėginantys pabėgti iš pamokų.
„Šis susitikimas buvo suderintas su administracijos direktorium, tačiau vietoje savęs jis atsiuntė „atpirkimo ožį“, – žvelgdami į pasitikėjimu nespindintį Savivaldybės atstovą karščiavosi susirinkusieji. Sulaukę administracijos direktoriaus pavaduotojos R. Zablackienės, kritikos strėles nukreipė ir į savo seniūnijos atstovę valdžioje. Jie audringai siūlė valdžios atstovams išlipti iš savo automobilių, nedidinti administracijoje etatų ir taupyti jų „karpymu“, o ne autobusų maršrutų ir niekuo dėtų žmonių sąskaita. Nesuglumusi administracijos direktoriaus pavaduotoja atkirto, esą, jeigu gyventojai susirinko parėkauti, teks palaukti, kol aistros nurims, ir tada tęsti diskusiją. Į pasipiktinusios gyventojos nuoskaudą, kad tą patį vakarą vyras, vykęs į darbą Kaune, Piliuonoje autobuso į Kauną nesulaukė ir buvo priverstas grįžti atgal, administracijos direktoriaus pavaduotoja atsakė, jog ir jai apmaudu, kad pradžioje įvyko nesusipratimas, tačiau pažadėjo, jog bus kalbamasi su UAB „Kautra“ vadovais ir ateityje nesusipratimų neturėtų būti.
Seniūnui A. Narvydui pakartojus administracijos direktoriaus pavaduotojai prašymą pakomentuoti derybas su Kauno r. savivaldybe ir šios sprendimą nuo šiol prisiimti maršruto nuo Piliuonos į Kauną kompensavimą, vežant Pakuonio mokinius, pavaduotoja gana išsamiai papasakojo tik situaciją apie derybų eigą. Pasak R. Zablackienės, prieš maršrutų pakeitimą su Kauno r. savivaldybe buvo tariamasi, kad ši neleistų savo mikroautobuso, kuris atvažiuodavo iki Piliuonos ir susirinkdavo visus keleivius, nepalikdamas keleivių maršrutui Prienai–Kaunas. Esą dėl to susidarydavo didžiausi nuostoliai, nes Prienų autobusas nuveždavo į Kauną tik tiek keleivių, kiek jų susirinkdavo iki Pakuonio, t. y. važiuodavo pustuštis. Kadangi Kauno r. savivaldybė nesutiko su tokiu pageidavimu, o vėliau ir nesutiko dalintis nuostolių perpus, Prienų r. savivaldybė turėjo priimti sprendimą – vežti savo savivaldybės gyventojus tik iki jos ribų. Juolab kad įstatymai esą neįpareigoja savivaldybės užtikrinti susisiekimo su kito rajono centru. Tačiau, koks motyvas yra Kauno r. savivaldybei vienai dengti nuostolius nuo Piliuonos iki Kauno (kas ir taip būtų buvę teisinga, nepanaikinus pilno maršruto), taip ir liko neaišku. Gal ir Prienų rajono savivaldybei niekas nepaaiškino, koks iš to „biznis“?
Sulaukusi ir daugiau klausimų R. Zablackienė pabrėžė, kad visi maršrutų pakeitimai buvo priimti pirmiausia Prienų rajono savivaldybės keleivių ir mokinių koordinavimo komisijoje, tad esą reikėjo kviestis į susirinkimą ir Komisijos pirmininką, Savivaldybės tarybos atstovus, kurie patvirtino maršrutų sąrašą. Administracijos direktoriaus pavaduotojos nuomone, visi pageidavimai ir diskusijos turi pasiekti Pavėžėjimo komisiją, kuri bendruomenei vėl turi duoti atsakymą.
Gyventojai nežada nuleisti rankų
Kai kurie bendruomenės nariai susirinkime kalbėjo ir apie tai, kad galbūt būtų galima pagalvoti apie alternatyvą – susisiekimą nuo Pakuonio iki Pabališkių, nuo kur Prienų ir Kauno link važiuoja daug pakeleivingų autobusų. Primintas ir keletą metų teiktas pakuoniškių kreipimasis į Savivaldybės vadovus su prašymu Pabališkių stotelėje įrengti pastogę, kad autobuso laukiantys žmonės galėtų pasislėpti nuo lietaus ir vėjo. Pasak jų, visus tuos metus valdžia „atsišaudžiusi“, esą nėra argumentų įrengti stotelę po stogu, nes šis kelias ir stotelių įrengimas priklauso Kauno regiono keliams. O didžiausias karštoje diskusijoje išryškėjęs Pakuonio seniūnijos gyventojų, siekiančių patikimo susisiekimo su Kaunu, noras, kad autobusas važiuotų panašiu senu grafiku ir bent iki vadinamosios Obelynės.
Visiems pavargus nuo diskusijų ir streso, tačiau tikintis, kad atsakingi asmenys, kurių nebuvo susitikime su gyventojais, juos išgirs ir atkreips dėmesį, seniūnas A. Narvydas perdavė seniūnijos bendruomenės narių pageidavimą, kad būtų vykdomi Tarybos sprendimai ir laikomasi jų įsigaliojimo terminų bei numatytų reikalavimų. Pirmiausia, maršrutų suderinimo sprendimas turi būti pradėtas vykdyti ne anksčiau kaip gegužės 18 d. Pagal Keleivių vežimo taisykles, ne mažiau kaip prieš 7 kalendorines dienas tvarkaraštis turi būti paskelbtas autobusų stotyse, o ne vėliau kaip iš vakaro – autobusų stotelėse. Jeigu nebus vykdomi sprendimai, gyventojai ir seniūnas žadėjo prieš tokią savivalę kovoti. Mokyklos taryba taip pat žadėjo nenuleisti rankų ir, jeigu reikės, kreiptis į respublikinę spaudą bei televiziją.
Roma Sinkevičiūtė
Dar prieš mėnesį, patvirtinus naujus vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutų sąrašus, Pakuonio bendruomenė bene jautriausiai sureagavo į tokį valdžios akibrokštą. Redakcija gavo Pakuonio seniūnijos gyventojų laišką, kuriame išdėstytos kelios nuomonės, tačiau, kaip teigia laiško autoriai, jos iliustruoja daugumos bendruomenės narių nuotaikas.
Tai daugumos gyventojų nuomonė. Mes jau pavargome nuo nesiskaitymo su žmogumi. Bet klausimas, ar viską lemia pinigai? Gal galima įžvelgti ir kitus prioritetus. Balandžio 1-ąją (gal tai šios linksmos dienos pokštas?..) 7 val. ryto mokiniai šalo laukdami autobuso Pakuonyje, o jis neatvažiavo. Kodėl jie (politikai – Aut.past.) taip pasielgė? Sprendimas turėjo įsigalioti nuo gegužės 18 d., pasirodo, kad labai greitai įsigaliojo nuo balandžio 1 d. Ir daug kur žmonės nepatenkinti, ne tik Pakuonyje.
Ką čia šnekėt… Dvylikių žmonės tai visai už nieką laikomi. Seniau bepigu buvo. Nuo 1963 metų autobusas kursavo maršrutu Kaunas–Prienai–Šilavotas. Žinoma, paskui mainėsi visaip, ale dabar tai nors iki tos Margininkų kryžkelės važiuotų, o iš ten į Kauną tiesiai, be persėdimų, jau iš Piliuonos atvažiuojantis autobusas nuvežtų. Einam kelis kilometrus į Pakuonio stotelę. Dabar iš čia pavažiavę iki Piliuonos, dar persėst turėsim. O varge… Ar čia senam žmogui? O ir jauni ne visi turi ką vairuoti. Kas arčiau Pušagrodo gyvena, tai į Margininkų kryžkelę eina, o iš ten – į Kauną. Vaikai iš to mūsų seniūnijos pakraščio į Piliuonos vidurinę važinėja nuo pradinukų. Patogu. Nereikia anksti keltis ir laukti mokyklinio autobusiuko iš Pakuonio. Žinot, kol jis visus kraštus apvažinėja…
Dabar nors porą kartų važiuotų nuo Prienų iki tos Margininkų kryžkelės, susiderintų su Piliuonos autobusu, tai jau būtų gerai. Ir Pakuonio žmonės lengviau į Kauną nuvažiuotų. Čia tik trys buvusios stotelės… Gal 5 kilometrai. Ale ar valdžiai rūpi žmonės? Sakiau, balsuot tai jau neisiu daugiau. Gana. Ir kitiems patarsiu.
Aš pensininkė. Vyras mirė. Aš mašinos nevairuoju. Reikia dažnokai važinėti į Kauną. Galimybės prastėja. Reikia viską vėl parduoti ir kraustytis iš čia. Bet kas namus pirks? Jauni Pakuonyje jau nepirks. Nėra darželio, mokykla ,,ant plauko“. Skelbia – panaikins. Žmonės apsiklausinėja. Senų likimas bus toks kaip mano. Rajono valdininkų kabinetai, girdėjau, netelpa tuose rūmuose, kur tarybinė valdžia tilpo. Samdo kitur. Aš ir kitos Pakuonio našlės, o jų galybė, galim nuomoti kambarius. Švarūs, gražūs. Bus linksmiau. Pinigų neimsim. Visa valdžia tilptų… O jie į darbą Pakuonyje ir iš darbo tegul važiuoja tuo visuomeniniu transportu. Iš Prienų išvažiuos 6 val. ryto… Nors kokį mėnesį… Skaičiavo vyrai, tai gal devyni iš mūsų krašto tuose rūmuose sukinėjasi. Jiems bus arčiau. Ateis pėsti. Gal tada mus užtars? Ne tik seniūnui rūpėsim.
Užtars tau… Pamatysi, prieš rinkimus visi sėdės sekmadieniais bažnyčioj, šnekins kleboną, bobas, fotografuotis kartu šauks, šypsosis, į namus atneš savo „abrozdėlių“, kalendorių. Lyg mes jau visai durni, dienų nesuskaičiuojam be jų popieriukų. Tik ,,balsuokit, balsuokit už mane“. O paskui pasimaino, žmogaus neįžiūri, visai nepažįsta. Nė seniūno neklausę tvarko susisiekimą. Per žmones išgirdau, kad keičiasi autobusų tvarkaraštis. Jauna kaimynė kompiuteryje rado. O ar visi skaito iš to kompiuterio apie Prienus? Labai retai kas… Jokios kitokios informacijos nėra. Ateisi į stotelę ir… ,,lauk, šuneli, kol pastips kumelė“. Nežinia, kada ko sulauksi. Va tau ir savivaldybės dėmesys žmogui.
Tuštėja Pakuonis. Seniau butus, namus pirko jaunos šeimos, pasiėmę paskolas. Dabar nėra perspektyvos. Labai reikia darželio. Kai kas vaikus vežioja į Piliuonos vaikų darželį, gabena į Strielčius, kai kas vežasi į Panemunę, jei dirba Kaune. Bet vaikai ten ir į mokyklas pradeda eiti. Kitais metais Pakuonio mokiniai jau nuo devintos pasuks į Piliuonos vidurinę mokyklą, nes važiuojant į Prienus reikia 7.00 val. jau sėsti į autobusą. O jei dar iš kaimo reikia į stotelę ateiti??? Piliuoniškiai atvažiuoja į mokinio kiemą prieš pamokas. Mūsų valdžia 2001 metais paaukojo savo tipinę, gražią vidurinę mokyklą, nors mokinių tada užteko. Piliuona papildydavo mūsų vyresnes klases. Bet jie tapo vidurine ir savivaldybės narių rūpesčio dėka vis auga, savo ,,kontorų“ ankštose, mokyklai visai nepritaikytose patalpose maloniai glaudžia ir mūsiškius. Jie taps gimnazija… O mūsų ,,rūmai“ stovės išdaužytais langais. Po kelių metų, kai bus viskas suniokota, darys kapitalinį remontą ir ką nors įkurdins. Kai kas iš didelių remontų pasipelno. Ar tokia ,,šviesi ateitis“ laukia Pakuonio, kaip Prienų pradinės, Užuguosčio vidurinės mokyklos ir kitų buvusių gražių pastatų? Ateis rinkimai. Pakuonyje, ko gero, bus boikotas.
Sakoma, kad žmogus yra pagrindinė demokratinės visuomenės vertybė. Jaustis saugiam ir vertinamam – ne tik mieste, bet ir kaime gyvenančio žmogaus pilietinė teisė. Deja, realybė tai paneigia. Mums, gyvenantiems mietelyje – seniūnijos ir parapijos centre bei aplinkinių kaimų gyventojams – iškilo reali socialinės atskirties grėsmė. Mūsų rinkti Prienų rajono savivaldybės politikai, nusprendė, kad jie geriau už „tuos runkelius“ žino, kada ir kaip mums nuvažiuoti į Kauną. Mums primetė gyvenseną pagal principą „kentėk kazoke, atamanu būsi“. Bet kazokui aišku, kad atamanu jis niekad nebus. Belieka prisiminti, kad prieš rinkimus tie garbūs ponai sekmadieniais suklupdavo prieš altorių, o po pamaldų šliaužiodavo po šventorių pozuodami šalia „tų runkelių“, kad galėtų pasipuikuoti rinkiminėse skrajutėse.
Kiekvienos bendruomenės potencialą lemia mokėjimas susitelkti ir valdžios požiūris į žmones. Juk mes visi reikalingi vieni kitiems. Gal sutelktumo, moralinių ir materialinių vertybių suderinamumo, žmonių dialogo su valdžia mums reikėtų mokytis iš žydų?
Viešumo stoka, politikų susireikšminimas, nesiskaitymas, žmonių poreikių ignoravimas , pažadų netesėjimas didina nepasitikėjimą mūsų pačių rinkta valdžia. Negi garbūs ponai pamiršo, kad rinkimai į savivaldybes 2015-siais?
Dažnai mus ,,mažus žmones“ ragina: būkite pilietiški, išsakykite savo nuomones, kurkite savo miestelio gerovę. Vienas iš pagrindinių pilietiškumo akcentų – tai, kad žmonių nuomonė būtų išgirsta. O jeigu jos negirdi? Tai nešoks tas pilietis ,,ant bačkos“ ir nerėks, kad mums to autobuso būtinai reikia.
