Ūkininkai ruošiasi pavasario darbams

Kovo 5 dieną „Karališkoje rezidencijoje“ vyko seminaras, į kurį ūkininkus pakvietė UAB „Litagros prekyba“ agronomas konsultantas Aleksandras Lugauskas. Žemdirbiai dar nesiruošia greitai išeiti į laukus, tad turi laiko mokymams ir konsultacijoms. Dabar perspektyvus ir modernus ūkis negali atsilikti nuo naujausių technologijų.

Tręšimo ypatumai ir naujovės

Seminare pranešimą apie dirvų tręšimą skaitė UAB „Vitera Baltic“ vyr. agronomė Rita Jonynė. Pasak pranešėjos, žemdirbiai intensyviai laukia pavasario ir skuba laukuose barstyti azotines trąšas, nors tai daryti gerokai per anksti.

Kalbėdama apie trąšų ir tręšimo reikšmę, R. Jonynė žemdirbių klausė, ar jie yra atlikę dirvožemio tyrimus. Dirvožemio ištyrimas – tai pats svarbiausias darbas, nuo kurio prasideda žemdirbio duona. Norint teisingai dirvožemiui atiduoti maisto medžiagas, reikia žinoti, kokių ir kiek reikia mineralinių medžiagų ar mikroelementų, kad augalai juos pasisavintų.

Pasak R. Jonynės, kiekvienais metais pagaminama daug naujų trąšų, diegiamos naujos jų gamybos technologijos. Kaip teigė pranešėja, dabar labai daug kalbama apie aminorūgštis ir jų įtaką augalams. Kiekvienas ūkininkas turėtų žinoti, kad 50 proc. derliaus priklauso nuo jo paties, o 50 proc. – nuo gamtos. Norėdamas išauginti kuo gausesnį derlių, ūkininkas turėtų tręšti augalus trąšomis, kurių sudėtyje yra aminorūgščių, ir valdyti patį augimą, t. y. mažinti augalų stresą, užtikrinti pakankamą kiekį šilumos bei šviesos.

Norėdamas turėti daugiau įtakos derliui, ūkininkas privalo žinoti, kokių maisto medžiagų yra dirvoje, o kokių galbūt trūksta. Dabar daugelis ūkininkų žemę dirba gana intensyviai, todėl dirva šarmėja, o kai kur – rūgštėja. Ir vienu, ir kitu atveju dirvą reikėtų „pamaitinti“ tam tikromis trąšomis ar mikroelementais, kad augalai galėtų gerai jaustis ir augti. Kartais maisto medžiagų dirvoje būna pakankamai, tačiau augalas negali jų pasisavinti dėl mikroelementų trūkumo. Ypač dažnai dirvoje būna per mažai magnio, cinko ar molibdeno.

Pranešėja atkreipė seminaro dalyvių dėmesį, kad svarbus dirvožemio rodiklis yra organinių medžiagų kiekis, arba vadinamasis humuso procentas. Humusas yra pagrindinis saulės energijos akumuliatorius. Jis priklauso nuo žemės dirbimo intensyvumo, šiaudų įterpimo.

R. Jonynė kalbėjo, kad labai svarbus yra pagrindinis tręšimas, tačiau derėtų neužmiršti ir tręšimo per lapus naudos. Augalams geriausiai tinkama azoto forma –karbamidas. Ištirpęs karbamidas nesidalija į daleles su krūviais, todėl augalas labai gerai pasisavina palyginti dideles jo dozes.

Didžiausia tręšimo per lapus nauda yra ta, kad visos ant augalo lapų patekusios medžiagos į augalo vidų patenka jau po kelių valandų ir iki pat šaknų galiukų, tad rezultatas matosi greitai. Tačiau tam turi būti optimali temperatūra nuo 5 iki 22 laipsnių šilumos. Jei temperatūra aukštesnė, vanduo greitai išgaruoja ir galima augalus apdeginti. Todėl per lapus reikia tręšti mažesnės koncentracijos trąšų tirpalu, tačiau dažniau.

Pasak R. Jonynės, žieminius javus pirmiausia reikia patręšti per lapus Raykat preparatu 0,5 l/t, kad augalai turėtų energijos išleisti lapus ir sutvirtėtų šaknys. Kai augalai pradeda vegetuoti, tada jau galima tręšti ir azotinėmis trąšomis, jas išbarstant ant dirvos. Augalams reikalingi ir preparatai Aminocat, Rozormin ar Fitomare, kurie mažina augalo stresą ir spartina augimą. Pranešėja pabrėžė, kad aminorūgštys pagerina sintezę, tačiau nereikia jų padauginti, nes tokiu atveju neveikia herbicidai. Geriausia juos naudoti vienus.

Aminocat – skystos organinės trąšos, pagamintos iš jūros dumblių. Augalinės kilmės laisvosios aminorūgštys didina augalų atsparumą, padeda jiems greičiau atsigauti po stresinių sąlygų (žiemos šalčių), geriau pasisavinti maisto medžiagas ir sparčiau augti. Tinka visų augalų tręšimui per lapus.

Fitomare – augalinės kilmės biologiškai aktyvių medžiagų kompleksas, gerinantis augalo vystymąsi, augimą ir naujų ūglių formavimąsi. Į šį preparatą įeina jūrų dumbliai, aminorūgštys, boras, molibdenas, NPK, organinės medžiagos bei citokininai.

Raykat Start – subalansuotos maisto medžiagos, kurios užtikrina tvirtą šaknų sistemos vystymąsi, greitesnį dygimą. Mažina šaknų puvinio riziką.

Raycat Growth – gerina augalo augimą ir vystymąsi, didina atsparumą nepalankioms sąlygoms, skatina šaknų sistemos ir ūglių formavimąsi.

Pranešėja ne tik pateikė naujausią informaciją ir bandymų rezultatus, bet ir atsakė į ūkininkų klausimus.

Herbicidų ir insekticidų įtaka pasėliams

Suomijos kompanijos „Beiner“ atstovė Lietuvoje Asta Mugenytė supažindino su naujais herbicidais ir insekticidais, kuriuos rekomenduoja naudoti kovojant su piktžolėmis ir kenkėjais.

Tombo – sisteminio veikimo herbicidas plačialapėms bei vienaskiltėms piktžolėms naikinti žieminių javų (kviečių, kvietrugių ir rugių) pasėliuose. Tombo ir lipni medžiaga turi būti išpurkšti traktoriniais hidrauliniais tvarkingais ir pagal gamintojo reikalavimus kalibruotais purkštuvais. Po purškimo būtina purkštuvus išplauti specialiu plovikliu.

Mustang Forte yra sisteminis herbicidas, į augalą patenkantis daugiausiai per lapus ir nedidelė dalis – per šaknis. Visos veikliosios medžiagos sutrikdo augalo metabolinius procesus, dėl to preparatui jautrūs augalai žūsta. Javai Mustang Forte gali būti purškiami nuo krūmijimosi pradžios iki antrojo bamblio tarpsnio (BBCH 21-32). Purškimui optimali temperatūra – 5–20°C. Negalima purkšti sausros metu, kai labai karšta ar šalta. Nepatariama purkšti per šalnas ar iš karto po jų. Mustang Forte turi būti naudojamas piktžolėms aktyviai augant.

Pranešėja pastebėjo, kad chemikalai visiškai nekenkia javams, veikia tik piktžoles. Nupurškus herbicidais, aminorūgšties preparatais galima purkšti tik po 10 dienų, kitaip piktžolės atsigaus.

Lontrel – sisteminis herbicidas, skirtas plačialapėms vienametėms ir daugiametėms dviskiltėms piktžolėms naikinti žieminiuose ir vasariniuose kviečiuose, miežiuose, rugiuose, avižose, žieminiuose ir vasariniuose rapsuose, cukriniuose runkeliuose, linuose, kukurūzuose, kopūstuose, braškėse, vienametėse svidrėse. Labai efektyviai naikina usnis ir ramunes. Preparatas piktžoles veikia per lapus. Patekusi į augalą veiklioji medžiaga pernešama į augimo tašką. Po 3–4 dienų usnys ir ramunės nustoja augti ir žūsta. Geriausiai piktžolės sunaikinamos, kai aktyviai auga (siekia apie 15 cm).

A. Mugenytė supažindino seminaro dalyvius ir su naujaisiais cheminiais preparatais, naikinančiais rapsų žiedinukus bei kolorado vabalus, taip pat atsakė į pateiktus klausimus.

Agronomas konsultantas A. Lugauskas, apibendrindamas specialisčių pateiktą informaciją, pasidžiaugė, kad žemdirbiai gavo nemažai naujų žinių. Jis taip pat pažymėjo, kad šiuo metu rajono ūkininkų laukuose žieminiai kviečiai atrodo prastokai, o kvietrugių plotai – neblogai. Agronomas pataria ūkininkams neskubėti į laukus, o palaukti. Parodydamas atsineštus augalų pavyzdžius sakė, kad apačioje šaknys gyvybingos, nors prie kai kurių nebeicuotų augalų šaknų yra puvimo žymių.

A. Lugauskas taip pat priminė, kad tręšiant augalus 2/3 azotinių trąšų reikia atiduoti pradžioje, o vėliau – likusį kiekį.

Specialistas informavo ūkininkus apie parduodamas sėklas bei trąšas, jų kainas. Pasak A. Lugausko, jeigu bus reikalas, bus galima surengti dar vieną seminarą, kurio metu ūkininkai galės aptarti iškilusius klausimus.

Žinoma, jeigu bus geri ir šilti orai, žemdirbiai netruks išeiti į laukus. Tik skubėti nereikėtų.

Stasė Asipavičienė