2025 m. tvaraus kultūrinio turizmo apdovanojimai: Europa ieško geriausių pavyzdžių
Kultūrinis turizmas šiandien yra viena sparčiausiai augančių turizmo sričių Europoje. Jis padeda išsaugoti paveldą, palaiko vietos bendruomenes ir suteikia keliautojams galimybę pažinti ne tik lankytinas vietas, bet ir vietos tradicijas, gyvenimo būdą bei istoriją. Jei prieš kelis dešimtmečius dauguma keliautojų rinkdavosi tik didžiuosius miestus ar žymiausias vietas, šiandien vis dažniau ieškoma mažesnių, autentiškų patirčių. Žmonės nebenori tik aplankyti paminklą ir nusifotografuoti – jie nori suprasti, kaip gyvena vietos bendruomenė, ką žmonės valgo, kokias tradicijas saugo. Todėl kultūrinis turizmas tampa viena svarbiausių sričių.
Kad šis turizmas būtų dar labiau matomas ir vertinamas, jau daugiau nei dešimtmetį kasmet rengiami „Destination of Sustainable Cultural Tourism Awards“ apdovanojimai. Šių apdovanojimų tikslas – pagerbti tuos projektus ir iniciatyvas, kurie sugeba sujungti tris esminius dalykus: keliautojų patirtį, paveldo išsaugojimą ir vietos žmonių įtraukimą. Kitaip tariant, kalbama apie tokį turizmą, kuris ne tik pritraukia lankytojus, bet ir saugo vietos dvasią, stiprina bendruomenę bei padeda regionui augti tvariai.
2025-ieji – jau dvyliktieji šių apdovanojimų metai. Juos organizuoja Europos kultūrinio turizmo tinklas (ECTN), bendradarbiaudamas su „Europa Nostra“, Europos kelionių komisija ir NECSTouR – tai Europos regionų tinklas, dirbantis turizmo tvarumo klausimais. Prie iniciatyvos taip pat prisideda įvairūs kultūriniai maršrutai bei Europos projektai, pavyzdžiui, „Iter Vitis Cultural Route“ ar INSPIRES SMP.
Tema – patirtis
ir autentiškumas
2025 m. apdovanojimų tema skamba taip: „Keliautojų patirtys ir autentiškumas tvariuose, išmaniuose ir atspariuose kultūrinio turizmo objektuose“. Iš pirmo žvilgsnio – sudėtinga formuluotė, bet jos esmė paprasta. Organizatoriai nori atkreipti dėmesį į tai, kad tikrasis kultūrinis turizmas yra ne apie greitą ekskursiją ar nuotrauką prie žinomo objekto. Jis yra apie patirtį: galimybę susitikti su vietos žmonėmis, paragauti tradicinio maisto, dalyvauti šventėje, išmokti seną amatą ar tiesiog pabūti toje aplinkoje, kurioje gimė istorija.
Autentiškumas – dar vienas svarbus raktinis žodis. Tai reiškia paprastumą ir tikrumą. Keliautojui jis gali būti mažas pokalbis su vietiniu kepėju, galimybė paragauti ką tik iš krosnies ištrauktos duonos ar pasivaikščioti po kaimą su gidu, kuris pasakoja savo asmeninę istoriją. Tokios smulkios detalės sukuria tikrą prisiminimą, kurio negali pakeisti jokios komercinės pramogos. Kuo labiau keliautojai gali pajusti tikrą vietos dvasią, tuo labiau toks turizmas yra vertingas ir jiems, ir pačiai bendruomenei.
Kas gali dalyvauti?
Šiuose apdovanojimuose dalyvauti gali labai plati organizacijų grupė: nuo miestų ir regionų turizmo departamentų iki muziejų, kultūros centrų, festivalių ar nevyriausybinių organizacijų. Svarbiausia – parodyti, kaip jų projektas prisideda prie tvaraus kultūrinio turizmo ir atitinka pasirinktą kategoriją.
2025 metais buvo penkios pagrindinės kategorijos:
1. Atsparumas tvaraus kultūrinio turizmo vietovėse – čia vertinamos iniciatyvos, kurios sugebėjo išsaugoti paveldą krizių metu, pritaikyti žaliąją pertvarką ar spręsti klimato kaitos iššūkius. Pavyzdžiui, virtualūs muziejai per pandemiją leido žmonėms toliau domėtis menu neišeinant iš namų.
2. Vyno ir gastronomijos turizmas – projektai, kurie per maistą ir gėrimus atskleidžia regiono kultūrą. Tai gali būti senos receptų knygos atkūrimas ar vynuogių veislės, augintos šimtmečius, atgaivinimas.
3. Skaitmenizacija kultūros turizme – iniciatyvos, kurios panaudojo šiuolaikines technologijas lankytojų patirčiai praturtinti. Interaktyvūs gidai telefone ar virtualios realybės akiniai gali parodyti, kaip vietovė atrodė prieš 200 ar 500 metų.
4. Tarptautiniai teminiai turizmo maršrutai – kelių šalių projektai, kuriantys bendras kultūrines keliones. Keliautojui svarbu pamatyti bendrą istoriją – pvz., piligrimų keliai, kurie jungia Ispaniją, Prancūziją ir Italiją.
5. Kultūrinio turizmo paslaugos visiems – iniciatyvos, kurios atsižvelgia į skirtingų grupių poreikius ir įtraukia tiek turistus, tiek vietos gyventojus. Turizmas turi būti draugiškas visiems – ir senjorams, ir šeimoms su vaikais, ir jaunimui.
Kodėl tai svarbu?
Apdovanojimai yra ne tik gražus titulas. Jie padeda pavyzdiniams projektams tapti matomesniems, dalintis patirtimi su kitomis vietovėmis, užmegzti naujus ryšius. Tokiu būdu skatinamas visos Europos kultūrinio turizmo augimas.
Be to, šie apdovanojimai parodo, kad turizmas gali būti naudingas ne tik ekonomikai, bet ir kultūrai. Kai keliautojai atvyksta ne tik praleisti laiko, bet ir pažinti, jie tampa paveldą gerbiančiais ambasadoriais. Tai padeda mažinti sezoniškumą, pritraukti lankytojų ištisus metus, sukurti naujų darbo vietų, o kartu – išsaugoti vietos tradicijas.
2025 m. finalininkai
Šiais metais komisija atrinko daugybę įdomių projektų. Jie parodo, kaip skirtingos šalys interpretuoja kultūrinio turizmo tvarumą.
1. Atsparumas tvaraus kultūrinio turizmo vietovėse
• Krkos nacionalinis parkas (Kroatija) – pavyzdys, kaip saugoti gamtos ir kultūros paveldą kartu, pritaikant tvarią plėtrą. Parkas diegia aplinkai draugiškus sprendimus, riboja lankytojų srautus ir moko keliautojus gerbti gamtą.
• „DescOpera“ festivalis (Moldova) – unikalus renginys, kuriame tradicijos susitinka su šiuolaikine kultūra. Operos garsai skamba po atviru dangumi, o vietos bendruomenė tampa pagrindine renginio šeimininke.
• „Transylvanian Highlands / Saxon Cultural Landscape“ (Rumunija) – bendruomenės atsparumą stiprinanti iniciatyva, grindžiama atsakingu turizmu, tradicinio ūkininkavimo išlaikymu ir vietos kultūros puoselėjimu.
2. Vyno ir gastronomijos turizmas
• „Tasty Tartu – a Month Full of Flavours“ (Estija) – kulinarinis festivalis, pritraukiantis lankytojus net žiemos sezono metu. Tai padeda restoranams išlikti, o turistams – atrasti naujus skonius ir tradicijas.
• „Tiramisù World Cup“ (Treviso, Italija) – tarptautinis renginys, išaukštinantis itališką desertą kaip kultūros simbolį. Dalyvauti atvyksta žmonės iš viso pasaulio, o šventė tampa miesto vizitine kortele.
• „Vipava Valley Wine Train“ (Slovėnija) – inovatyvi idėja, leidžianti turistams pažinti vyno regioną traukiniu. Kelionė derina transportą, degustaciją ir kraštovaizdžio grožį.
• „Vrsar amareti“ (Kroatija) – tradiciniai saldumynai, kurie tampa kultūrinės tapatybės dalimi. Kiekvienas sausainis pasakoja apie šeimos tradicijas ir vietos istoriją.
3. Skaitmenizacija kultūros turizme
• „Biertan Audio Quest“ (Rumunija) – interaktyvus garso turas istorinėje vietovėje. UNESCO saugoma bažnyčia tampa gyva per istorijas, kurias lankytojai girdi savo telefone.
• „Digitally Preserving the Past“ (Sibiu, Rumunija) – projektas, skirtas skaitmeniniam paveldo išsaugojimui. Jauni žmonės čia gali pamatyti, kaip istorija atrodo per šiuolaikinius įrankius.
• „Via Dinarica: Green Trail above borders“ (Serbija / Bosnija ir Hercegovina) – tarptautinis maršrutas, sujungiantis gamtą, paveldą ir šiuolaikines priemones. Jis skatina pažinti Balkanų šalis be sienų.
4. Kultūrinio turizmo paslaugos visiems
• „Living Heritage for All“ (Kipras) – muziejų modernizavimas, kad jie būtų prieinami kiekvienam. Projektas atveria duris žmonėms su negalia, senjorams ir šeimoms su vaikais.
• LUV FEST (Liubliana, Slovėnija) – festivalis, skirtas meilei, menui ir kelionėms. Žiemos šventė pritraukia tiek vietos gyventojus, tiek svečius iš kitų šalių.
• „Via Transilvanica: The Road That Unites“ (Rumunija) – kultūrinis maršrutas, einantis per visą šalį. Jis leidžia pažinti daugybę vietovių, kultūrų ir istorijų, vienijant regionus į bendrą visumą.
Laukiame spalio
Visi šie projektai bus galutinai įvertinti ir laimėtojai paskelbti 2025 m. spalio 2 d. Sibiu mieste, Rumunijoje, per 18-ąją tarptautinę kultūrinio turizmo konferenciją. Tai bus puiki proga ne tik pagerbti nugalėtojus, bet ir pasidalyti patirtimi, išgirsti naujų idėjų bei užmegzti partnerystes.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Nors šių metų finaluose Lietuvos projektų nematyti, tai nereiškia, kad tokios galimybės nėra. Lietuvos miestai, kaimai, bendruomenės ar festivaliai taip pat gali dalyvauti ir pristatyti savo idėjas. Pavyzdžiui, mūsų šalies patirtis saugant medinę architektūrą, kulinarinį paveldą ar plėtojant regioninius kultūros maršrutus galėtų tapti puikiu kandidatu ateities apdovanojimuose.
Lietuva turi daug potencialo. Mūsų kulinarinis paveldas – nuo šaltibarščių iki dzūkiškų grybų patiekalų – galėtų būti pristatytas pasauliui. Kaziuko mugė Vilniuje jau dabar pritraukia tūkstančius turistų, o jos autentiškumas galėtų būti įvertintas tarptautiniu mastu. Dzūkijoje galima kurti kulinarinius turizmo maršrutus, o Žemaitijoje – parodyti senąsias dainavimo tradicijas. Tokios iniciatyvos ateityje galėtų tapti mūsų indėliu į šiuos apdovanojimus.
Tai svarbi žinutė – kultūrinis turizmas nėra vien tik didelių miestų reikalas. Net mažos bendruomenės, kaip Semeliškės ar kiti Lietuvos miesteliai, gali pasiūlyti autentišką patirtį, kuri įdomi visai Europai.
Pabaigai
Šie apdovanojimai – ne tik statulėlė ar sertifikatas. Tai pripažinimas, kad bendruomenės darbas yra matomas, kad jų pastangos turi prasmę. Tai taip pat įkvėpimas kitoms vietovėms: jei mažas kaimas Moldovoje gali pritraukti žmones į operą, kodėl mūsų kaimai negalėtų pristatyti savo švenčių ar amatų? Kultūrinis turizmas suteikia viltį, kad Europa išliks ne tik vieninga ekonominė erdvė, bet ir bendruomenių, tradicijų bei istorijų žemynas.
Kultūrinis turizmas yra daug daugiau nei kelionės ar atostogos. Tai kelias į pažinimą, pagarba praeičiai ir ryšys su vietos žmonėmis. „Destination of Sustainable Cultural Tourism Awards“ primena, kad tikrasis turizmas turi būti naudingas ne tik keliautojams, bet ir tiems, kurie tose vietose gyvena.
Laukdami spalio mėnesio rezultatų galime pasidžiaugti, kad Europa eina keliu, kuriame kultūra, paveldas ir tvarumas tampa pagrindiniais kelrodžiais.
„Europos Pulso“ informacija
Transfegerešanas – antras aukščiausias ir vienas gražiausių ir įspūdingiausių kelių Rumunijoje. Europos Pulso nuotrauka.
Tiramisu gimtadienio tortas Sikander Iqbal, CC BY-SA 4.0, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=86307158
Krko miestas. Arne Müseler / www.arne-mueseler.com, CC BY-SA 3.0 de, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=106348824
